– Visgi pradėsiu nuo to, kodėl gali pavykti atsiskaityti. 500 eurų banknotas yra teisėta mokėjimo priemonė. Tai reiškia, kad žmogus, atėjęs į parduotuvę, gali su juo mokėti. Tačiau yra tam tikri teisės aktai, leidžiantys prekybininkams pagrįstais atvejais atsisakyti priimti šį banknotą.

– Kodėl?

– Yra dvi pagrindinės situacijos. Pirma – kai reikia atiduoti grąžą, bet pardavėjas neturi reikiamų smulkių pinigų. Pavyzdžiui, jeigu perku mažos vertės prekę, tarkime, kavą už 3,50 €, bet moku 500 eurų banknotu, o prekybininkas neturi grąžos, tokiu atveju jis gali atsisakyti priimti šį banknotą. Antra – jeigu kasininkas įtaria, kad banknotas yra padirbtas, jis taip pat turi teisę jo nepriimti.

– Ar dėl šių priežasčių buvo nuspręsta išimti 500 eurų banknotus iš apyvartos?

– Tiksliau būtų sakyti, kad šių banknotų gamyba ir išleidimas į apyvartą buvo nutraukti, tačiau jie nėra aktyviai išimami iš apyvartos. Šį sprendimą priėmė Europos Centrinis Bankas visose euro zonos valstybėse. Viena iš pagrindinių priežasčių – sumažinti šių didelio nominalo banknotų naudojimo riziką neteisėtoje veikloje. Dalis 500 eurų banknotų natūraliai sugrįžta į centrinius bankus – per prekybininkus, gyventojus ar verslus. Šie banknotai yra saugiai laikomi ir nebegrąžinami į apyvartą.

– Tai bus retenybė, vis rečiau bus galima sutikti šiuos banknotus?

– Bus retesni, tačiau šiuo metu jų vis dar galima rasti, žmones juos dar naudoja, iš verslų mes susigrąžinam į Lietuvos banką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima suskaičiuoti, kiek 500 eurų banknotų šiuo metu cirkuliuoja Lietuvoje?

– Mes skaičiuojame skirtumą tarp banknotų, kuriuos Lietuvos bankas išleido į apyvartą, ir tų, kurie sugrįžo atgal. Dabar matome, kad Lietuvoje yra sugrįžę net keturis kartus daugiau 500 eurų banknotų, nei buvo išleista.

– Kaip tai galėjo nutikti?

– Tai lemia laisva rinka. Keliauja žmonės, verslai, gyventojai, o kartu juda ir pinigai – vieni atvažiuoja pas mus, kiti išvažiuoja. Kalbant apie 500 eurų nominalo banknotus, daug jų iš kitų euro zonos valstybių sugrįžo į Lietuvą ir buvo perduoti Lietuvos bankui. Įdomu pažymėti, kad praėjusiais metais grįžo apie trečdalis milijono šių banknotų.

– Tie žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių laiko pinigus grynaisiais ir turi 500 eurų banknotų, neturėtų nerimauti? Šiuo metu jų iš apyvartos išimti nenumatoma, tad skubėti nereikia, nėra nustatyto termino?

– Tikrai neturėtų. Ramiai galima šiuos banknotus nešti prekybininkams ir atsiskaityti, ypač už didesnės vertės prekes. Be to, Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune juos galima neribotai keisti nemokamai.

Lietuvoje yra sugrįžę net keturis kartus daugiau 500 eurų banknotų, nei buvo išleista.

– O gal reikėtų šiuos 500 eurų banknotus pasaugoti? Jei jie taptų retenybe, galbūt jų vertė padidėtų?

– Čia tikriausiai reikėtų laikyti ilgą laiką, nes banknotas yra teisėta mokėjimo priemonė ir juo atsiskaityti galima. Tai kaip ir nėra pagrindo, kad taptų retenybe. Numizmatine vertybe pinigai tampa tik tada, kai jie yra reti, nebenaudojami apyvartoje, susiję su svarbiais istoriniais įvykiais ar kolekcininkų ypatingai vertinami. Tad galite juos iškeisti, išleisti arba, jei norite laikyti grynaisiais, laikykit.

– Minėjote, kad nusikalstamos veiklos dalyviai dažnai renkasi 500 eurų banknotus. Kodėl taip yra? Taip yra dėl patogumo, į lagaminėlį didesnė suma telpa?

– Taip. Kadangi nominalas yra didelės vertės, sukaupti reikalingą sumą reikia mažiau banknotų, o juos saugoti ir paslėpti – paprasčiau. Tai dalinai ir dėl to.