– Kaip jums pavyks ištraukti tuos pinigus iš gyventojų kojinių? Netgi bankuose laikomi pinigai, galima sakyti, yra kaip skaitmeninėje kojinėje. Kaip priversti gyventojus investuoti?

– Manau, kad mūsų pokalbis jau padeda žmonėms suprasti, jog jie galėtų įdarbinti savo pinigus ir gauti už juos pajamas. Kaip jūs sakėte, laikomi pinigai po truputį praranda vertę dėl infliacijos, neuždirba žmonėms jokių pajamų ir neprisideda prie ekonomikos skatinimo ar verslo finansavimo. Mūsų verslas turi idėjų ir ambicijų, tačiau prieiga prie finansavimo yra ribota. Todėl žingsnis link investavimo būtų naudingas tiek gyventojams, tiek visai ekonomikai.

– Vien diskusija, tikėtina, neprivestų gyventojų investuoti, tačiau, jei būtų pateiktas konkretus pavyzdys, kiek vienas investuotas euras galėtų uždirbti per metus, tai padėtų jiems suprasti. Suprantu, kad investavimo kryptys yra labai įvairios, bet kai žmogus mato, kiek jo euras uždirba, jis pradeda skaičiuoti sumas.

– Viskas priklauso nuo pasirinkto finansinio produkto. Pavyzdžiui, vienas investuotas euras gali uždirbti 10 centų, jei jis investuotas kapitalo rinkose arba į obligacijas. Jei žmogus tik pradeda investuoti, jis galėtų pasirinkti saugesnius produktus, kaip vyriausybės taupymo lakštus, už kuriuos vienas euras gali atnešti šiek tiek daugiau nei 3 centus. Jei žmonės nuspręs investuoti į gynybos obligacijas, jie ne tik prisidės prie saugumo, bet ir uždirbs – vienas euras per metus sugeneruos 2 centus. Galbūt vienas euras neatrodo didelė suma, bet jei kalbame apie pinigus, kurie šiaip jau guli sąskaitose ir nieko neuždirba, juos įdarbinus žmonės galėtų uždirbti lėšas be jokių pastangų. Pagrindinė problema yra žmonių finansinis raštingumas. Mes turime planą, kaip vystyti kapitalo rinkas, kurį parengėme kartu su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis. Vienas iš svarbiausių elementų yra finansinis raštingumas. Tai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl metų pradžioje patvirtinome ir finansinio raštingumo planą, skirtą vaikams ir jaunimui, kad jie nuo mažens suprastų investavimo svarbą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar gyventojams bus siūlomos gynybos obligacijos. Kokio rezultato tikitės čia?

– Manome, kad tikrai atsiras žmonių, kurie norės prisidėti prie šalies saugumo. Jei kalbame tik apie investicinę grąžą, yra kitų produktų, kurie gali generuoti didesnę grąžą. Tačiau tie, kurių tikslas – prisidėti prie nacionalinio saugumo, tuo pačiu galės ir užsidirbti. Šiuo metu Lietuvoje nėra daug investuojančių gyventojų – pernai jų buvo apie 100 tūkst., tačiau 2021 m. pradėjome vos nuo 40 tūkst. Tikimės, kad šis skaičius augs ir tai bus pirmasis žingsnis į investavimo pasaulį.

– Kaip jūs sakote, gyventojai, investavę į gynybos obligacijas, gali uždirbti šiek tiek mažiau, tačiau tai yra bendras reikalas – tiek gyventojų, tiek pačios valstybės – rūpintis krašto apsauga ir gynyba. Ar svarstėte gyventojams suteikti kokių nors mokestinių lengvatų? Nes, kaip jūs minėjote, jeigu rinkoje vienas euras gali uždirbti 10 centų, nuo šių 10 centų vis tiek reikės sumokėti mokesčius valstybei. Kaip yra su gynybos obligacijomis – kai žmogus uždirba, ar jam taip pat reikės sumokėti mokesčius, jei norės tuos pinigus išsiimti iš savo investicinės sąskaitos?

– Iš tiesų, mokestinė aplinka, nepriklausomai nuo to, ar žmogus investuoja į gynybos obligacijas, ar į akcijas ar kitas obligacijas rinkoje, nesikeičia. Tačiau dabartinė mokestinė aplinka yra gana palanki smulkiems investuotojams – yra tam tikra suma, nuo kurios nereikia mokėti mokesčių. Tad net jei kalbėtume apie didesnes sumas, privalomų mokesčių kai kuriems žmonėms gali ir neatsirasti.

– Gynybai reikia didelių lėšų ir gyventojai gali nemažai paskolinti valstybei. Tačiau iškyla klausimas dėl teisingumo principo, nes krašto apsauga yra bendras visų gyventojų interesas. Valstybei pasiskolinti lėšų krašto apsaugai tarptautinėse rinkose būtų kur kas brangiau nei skolintis iš savo gyventojų.

– Kadangi palūkanas moka valstybė, tai moka tie patys žmonės. Seimas palaikė šią idėją, kad toks skolinimas nebūtų rinkos kaina. Mes galime pasiskolinti tarptautinėse rinkose, tačiau suprasdami, koks didelis yra poreikis ir kaina valstybėje už krašto saugumą, pasirinkome šį variantą. Kitas aspektas – investicinės sąskaitos, kurios startuos nuo kitų metų pradžios. Tiems žmonėms, kurie nuspręs investuoti ir tęsti investavimą, mokestinė prievolė neatsiras.

– Ar jūs pati pirksite gynybos obligacijas?

– Įvertinsiu visas alternatyvas ir, manau, kad nuspręsiu ir mūsų šalies naudai.

– O kaip elgsis jūsų kolegos?

– Reikėtų pačių kolegų pasiklausti.