- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžia teigia, kad Lietuvoje tiesiog einamosiose sąskaitose bankuose guli daugiau nei 23 mlrd. eurų, kurie galėtų būti įlieti į šalies ekonomiką per investavimą į akcijas, obligacijas ar kitus finansinius produktus. Tai esą duotų apčiuopiamą naudą patiems investuotojams ir prisidėtų prie verslo bei šalies ekonomikos augimo. Taip pat jau bus galima įsigyti ir gynybos obligacijų, kur iš gyventojų pasiskolintais pinigais būtų stiprinama krašto gynyba. Apie tai, ar pavyks įtikinti gyventojus investuoti ir kiek jų investicijos uždirbs, LNK žurnalistas kalbėjosi su finansų viceministre Vaida Česnulevičiūte-Markevičiene.
– Kaip jums pavyks ištraukti tuos pinigus iš gyventojų kojinių? Netgi bankuose laikomi pinigai, galima sakyti, yra kaip skaitmeninėje kojinėje. Kaip priversti gyventojus investuoti?
– Manau, kad mūsų pokalbis jau padeda žmonėms suprasti, jog jie galėtų įdarbinti savo pinigus ir gauti už juos pajamas. Kaip jūs sakėte, laikomi pinigai po truputį praranda vertę dėl infliacijos, neuždirba žmonėms jokių pajamų ir neprisideda prie ekonomikos skatinimo ar verslo finansavimo. Mūsų verslas turi idėjų ir ambicijų, tačiau prieiga prie finansavimo yra ribota. Todėl žingsnis link investavimo būtų naudingas tiek gyventojams, tiek visai ekonomikai.
– Vien diskusija, tikėtina, neprivestų gyventojų investuoti, tačiau, jei būtų pateiktas konkretus pavyzdys, kiek vienas investuotas euras galėtų uždirbti per metus, tai padėtų jiems suprasti. Suprantu, kad investavimo kryptys yra labai įvairios, bet kai žmogus mato, kiek jo euras uždirba, jis pradeda skaičiuoti sumas.
– Viskas priklauso nuo pasirinkto finansinio produkto. Pavyzdžiui, vienas investuotas euras gali uždirbti 10 centų, jei jis investuotas kapitalo rinkose arba į obligacijas. Jei žmogus tik pradeda investuoti, jis galėtų pasirinkti saugesnius produktus, kaip vyriausybės taupymo lakštus, už kuriuos vienas euras gali atnešti šiek tiek daugiau nei 3 centus. Jei žmonės nuspręs investuoti į gynybos obligacijas, jie ne tik prisidės prie saugumo, bet ir uždirbs – vienas euras per metus sugeneruos 2 centus. Galbūt vienas euras neatrodo didelė suma, bet jei kalbame apie pinigus, kurie šiaip jau guli sąskaitose ir nieko neuždirba, juos įdarbinus žmonės galėtų uždirbti lėšas be jokių pastangų. Pagrindinė problema yra žmonių finansinis raštingumas. Mes turime planą, kaip vystyti kapitalo rinkas, kurį parengėme kartu su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis. Vienas iš svarbiausių elementų yra finansinis raštingumas. Tai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl metų pradžioje patvirtinome ir finansinio raštingumo planą, skirtą vaikams ir jaunimui, kad jie nuo mažens suprastų investavimo svarbą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Dabar gyventojams bus siūlomos gynybos obligacijos. Kokio rezultato tikitės čia?
– Manome, kad tikrai atsiras žmonių, kurie norės prisidėti prie šalies saugumo. Jei kalbame tik apie investicinę grąžą, yra kitų produktų, kurie gali generuoti didesnę grąžą. Tačiau tie, kurių tikslas – prisidėti prie nacionalinio saugumo, tuo pačiu galės ir užsidirbti. Šiuo metu Lietuvoje nėra daug investuojančių gyventojų – pernai jų buvo apie 100 tūkst., tačiau 2021 m. pradėjome vos nuo 40 tūkst. Tikimės, kad šis skaičius augs ir tai bus pirmasis žingsnis į investavimo pasaulį.
– Kaip jūs sakote, gyventojai, investavę į gynybos obligacijas, gali uždirbti šiek tiek mažiau, tačiau tai yra bendras reikalas – tiek gyventojų, tiek pačios valstybės – rūpintis krašto apsauga ir gynyba. Ar svarstėte gyventojams suteikti kokių nors mokestinių lengvatų? Nes, kaip jūs minėjote, jeigu rinkoje vienas euras gali uždirbti 10 centų, nuo šių 10 centų vis tiek reikės sumokėti mokesčius valstybei. Kaip yra su gynybos obligacijomis – kai žmogus uždirba, ar jam taip pat reikės sumokėti mokesčius, jei norės tuos pinigus išsiimti iš savo investicinės sąskaitos?
– Iš tiesų, mokestinė aplinka, nepriklausomai nuo to, ar žmogus investuoja į gynybos obligacijas, ar į akcijas ar kitas obligacijas rinkoje, nesikeičia. Tačiau dabartinė mokestinė aplinka yra gana palanki smulkiems investuotojams – yra tam tikra suma, nuo kurios nereikia mokėti mokesčių. Tad net jei kalbėtume apie didesnes sumas, privalomų mokesčių kai kuriems žmonėms gali ir neatsirasti.
– Gynybai reikia didelių lėšų ir gyventojai gali nemažai paskolinti valstybei. Tačiau iškyla klausimas dėl teisingumo principo, nes krašto apsauga yra bendras visų gyventojų interesas. Valstybei pasiskolinti lėšų krašto apsaugai tarptautinėse rinkose būtų kur kas brangiau nei skolintis iš savo gyventojų.
– Kadangi palūkanas moka valstybė, tai moka tie patys žmonės. Seimas palaikė šią idėją, kad toks skolinimas nebūtų rinkos kaina. Mes galime pasiskolinti tarptautinėse rinkose, tačiau suprasdami, koks didelis yra poreikis ir kaina valstybėje už krašto saugumą, pasirinkome šį variantą. Kitas aspektas – investicinės sąskaitos, kurios startuos nuo kitų metų pradžios. Tiems žmonėms, kurie nuspręs investuoti ir tęsti investavimą, mokestinė prievolė neatsiras.
– Ar jūs pati pirksite gynybos obligacijas?
– Įvertinsiu visas alternatyvas ir, manau, kad nuspręsiu ir mūsų šalies naudai.
– O kaip elgsis jūsų kolegos?
– Reikėtų pačių kolegų pasiklausti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas56
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...