„Dėl techninių apribojimų prisijungimas prie kontinentinės Europos negali būti vykdomas dar dirbant rusiškoje IPS/UPS sistemoje. Tai reiškia, kad norėdami prisijungti, turėsime atsijungti nuo IPS/UPS sistemos ir tam tikrą laiką dirbti izoliuoto darbo režimu“, – komentare BNS teigė elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

„Tai reiškia, kad atskiroje sistemoje ar jos dalyje dažnis valdomas savarankiškai, vietos resursais. Tokios sistemos ir kitų (kontinentinės Europos – BNS) sistemų dažnis yra nesusietas, jos dirba nesinchroniškai“, – pridūrė įmonės jis.

Pasak jo, operatyvinis pasirengimas izoliuoto darbo bandymui, kurio metu dispečeriai tikrins Baltijos šalių sistemos pasiruošimą, prasidės dar ketvirtadienį. 

R. Masiulio teigimu, prieš atsijungiant nuo rusiškos sistemos, pirmiausia bus atjungiamos Lietuvos elektros perdavimo linijos su Rusijos Kaliningrado sritimi, kuri toliau veiks izoliuotai, vėliau bus atjungiamos Lietuvos, Latvijos bei Estijos linijos su Rusija ir Baltarusija.

Atjungus visas linijas šeštadienio rytą numatyto izoliuoto darbo bandymo metu trijų Baltijos šalių operatorėms – „Litgrid“, Latvijos AST bei Estijos „Elering“ – savarankiškai valdant sistemos dažnį, bus tikrinamas jos atsparumas įvairiems trikdžiams, pasirengimas veikti izoliuotai.

„Izoliuoto darbo bandymo metu bus atliekami dažnio ir įtampos stabilumo testai. Baltijos šalių operatorės koordinuos savo veiksmus, kad užtikrintų sklandžią bandymo eigą“, – teigė R. Masiulis.

Sistemos dažnį trys operatorės koordinuotai valdys jų valdymo centruose. Tiek savaitgalį, tiek po to Lietuvoje dažnis bus valdomas Viršuliškėse esančiame „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre.

Nors Baltijos šalys rusiškos ir baltarusiškos elektros nebeperka jau kelerius metus, jos vis dar yra rusiškoje IPS/UPS sistemoje, kurios dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.

Per bandymą jungtys veiks ribotai, didžioji dalis elektros – iš vietos šaltinių

Anot „Litgrid“ vadovo, izoliuoto darbo bandymas turėtų trukti kiek daugiau nei parą – nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vidurdienio, o jo metu didžioji dalis elektros bus gaminama vietinių šaltinių – atsinaujinančių išteklių, hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių.

Vykstant bandymui sumažintais pralaidumais veiks Lietuvos ir Švedijos jūrinė jungtis „NordBalt“, sausumos jungtis su Lenkija „LitPol Link“, taip pat Estijos jūrinė jungtis su Suomija „EstLink 1“. Tuo metu antroji jungtis „EstLink2“ kol kas neveikia – ją per Kalėdas kartu su dar dviem ryšių kabeliais, kaip įtariama, pažeidė tanklaivis, tikėtina, priklausantis Maskvos „šešėliniam laivynui“.

„Litgrid“ vadovas R. Masiulis teigė, jog dėl apribotos prekybos šiomis jungtimis bandymas gali turėti poveikį elektros kainoms biržoje „Nord Pool“. 

Atskirą savo elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, siekdama įtikinti Latviją ir Estiją anksčiau sinchronizuotis su kontinentine Europa, Lietuva atliko 2023-ųjų balandį. Tuomet šalies tinklas nuo rusiškos sistemos buvo atjungtas apie 10 valandų ir pirmą kartą istorijoje veikė savarankiškai.

Kaip ir tuomet, dabar bandymo metu, tikėtina, veiks beveik visos šalies jėgainės: Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, Kruonio hidroakumuliacinė, Kauno hidroelektrinė ir termofikacijos elektrinė, Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės, Panevėžio elektrinė, taip pat „Orlen Lietuvos“, „Achemos“, „Lifosos“ bei mažesnės elektrinės.

Linijų su Rusija ir Baltarusija ardymas – vasarį

Anot R. Masiulio, sekmadienį vidurdienį pasibaigus izoliuoto darbo bandymui Baltijos šalys per „LitPol Link“ jungtį bus tiesiogiai sujungtos su Lenkija ir visa kontinentinės Europos sinchronine zona.

„Šiuo metu Alytuje veikiantis „LitPol Link“ nuolatinės srovės keitiklis bus atjungtas, tuomet Lietuvą ir Lenkiją jungianti elektros linija bus sinchroniškai sujungta su Lietuvos elektros sistema per naujai pastatytą skirstyklą ir tris (...) autotransformatorius“, – aiškino „Litgrid“ vadovas.

Viešojo saugumo tarnyba (VST) sausio viduryje pradėjo saugoti šalia Alytaus esančius „LitPol Link“ objektus –  skirstyklą ir transformatorių pastotę, o esant poreikiui jų apsaugai nuo galimų išpuolių galės būti pasitelkta kariuomenė. Iki tol šalia Alytaus esančius objektus saugojo privati saugos tarnyba.

Sekmadienį vakare galutinai sinchronizavus tinklus su Europa Vilniuje, parodų ir kongresų rūmuose „Litexpo“ numatytas oficialus renginys – Baltijos energetinės nepriklausomybės diena.

Pasak R. Masiulio, dar vasarį numatoma pradėti išmontuoti Lietuvos elektros linijas su Rusija ir Baltarusija, kurios po sinchronizacijos bus nebereikalingos. 

Vyriausybė dar spalio pabaigoje iš nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių ir turto sąrašo išbraukė septynias 330 kilovoltų jungtis su šiomis šalimis.

Gyventojams veiksmų imtis nereikia, žinučių nesiuntinės, galimos provokacijos

Tiek „Litgrid“, tiek bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pabrėžia, kad Lietuvos vartotojai nepajus nei atsijungimo nuo rusiškos sistemos, nei izoliuoto darbo bandymo, nei prisijungimo prie Europos tinklų.

„Atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos, bandymai ir prisijungimas prie kontinentinės Europos įvyks nepastebimai, lygiai kaip įvyko ir mūsų 2023 metų balandį atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas“, – teigė R Masiulis.

Įmonės pabrėžė, kad jokių veiksmų savaitgalį vartotojams atlikti nereikės, jie apie svarbiausius proceso etapus bus informuojami viešai. Todėl žmonės raginami nespausti jokių prisidengiant sinchronizacija atsiųstų neaiškių nuorodų, neatsakinėti į SMS ir kitais kanalais gautus pranešimus.

„ESO nesiųs savo klientams pranešimų, susijusių su sinchronizacija, nes žmonėms nieko nereikia daryti, spausti, jungtis, išjungti ar perjungti. Elektros tiekimas bus užtikrintas be pertrūkių, todėl tikrai nereikia nerimauti ar ruoštis galimiems atjungimams, tokių dezinformacinių žinučių jau pasipylė Latvijoje ir Estijoje“, – teigė ESO.

Tuo metu Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) bei Valstybės saugumo departamentas (VSD) perspėja, jog artėjant sinchronizacijai bus aktyvios dezinformacijos kampanijos, taip pat tikėtinos prieš energetikos įmones nukreiptos kibernetinės atakos, kinetiniai veiksmai prieš kritinę infrastruktūrą, Baltijos jūroje išaugusi netyčinių incidentų, kurių metu gali būti pažeista povandeninė infrastruktūra, rizika.

Dėl to sustiprintas NATO sąjungininkų, Lietuvos kariuomenės ir kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veikimas Baltijos jūroje, sustiprintas institucijų kibernetinis saugumas.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje taip pat fiksuoti bandymai klaidinti ir gąsdinti vietos gyventojus, esą dėl artėjančios sinchronizacijos nutrūks elektros tiekimas – tokie pranešimai platinami tiek gyvai, iškabinant skelbimus, tiek socialiniuose tinkluose.