„NPD lengvata yra 1,2–1,3 mlrd. eurų per metus. Tai didelė suma, bet ji tenka mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Jos atsisakymas juos paveiktų labai skaudžiai. Todėl socialdemokratai kol kas nesvarsto to“, – interviu LRT teigė K. Vaitiekūnas.

„PVM didinimas mažesnes pajamas gaunančius žmones paliestų stipriau. Žmonės, gaunantys daugiau, vartojimo prekėms ir paslaugoms išleidžia mažesnę dalį. O kas gauna mažiau, praktiškai viską išleidžia kasdienio gyvenimo poreikiams tenkinti“, – aiškino viceministras.

Tačiau, anot jo, būtų galima diskutuoti apie socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės siūlymą naikinti valstybės prisidėjimą prie kaupimo antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, šaliai kasmet kainuojantį apie 300 mln. eurų.

„Taip, 300 mln. eurų yra didelė suma, o tuo metu įvesta paskata buvo reikalinga, kad žmonės eitų į tą pakopą. Dabar galima padiskutuoti, ar ji dar yra tikslinga“, – sakė jis.

PVM didinimas mažesnes pajamas gaunančius žmones paliestų stipriau.

Ministrė siūlė vietoje valstybės įnašo įvesti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą pačioms įmokoms į antrąją pakopą.

Taip pat, anot viceministro, galima svarstyti dar kartą padidinti pelno mokestį, kuris Lietuvoje yra vienas žemiausių Europoje. Tačiau, jo manymu, tokį didinimą reiktų detaliai apsvarstyti, nes per didelis apmokestinimas gali atbaidyti investuotojus.

„Mūsų pelno mokestis yra vienas žemiausių. Rodos, tik Airija turi 15 proc. Pati pelno mokesčio struktūra yra gana paprasta ir patraukli. Žinoma, be skubotų sprendimų. Nes prieštaraujančiųjų argumentai yra girdimi, gana aiškūs“, – interviu LRT teigė K. Vaitiekūnas.

„Mes, kaip maža ir atvira ekonomika, pafrontės valstybė, turime būti patrauklūs investuotojams kai kuriais aspektais labiau nei tie, kurie gyvena kur nors saugiau. Dar vienas argumentas, kad tą pačią 120 mln. eurų sumą į biudžetą gali atnešti vienas didelis investuotojas, pasirinkęs Lietuvą“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba  (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.