„Tai yra judėjimas į visiškai priešingą pusę nuo mūsų tikslų. Jeigu tik pademonstruosime bet kokį silpnumą sankcijų politikoje, kita pusė tai labai greitai priims kaip mūsų silpnumą ir, tiesą sakant, patvirtins tas hipotezes, kurias kelia mūsų atžvilgiu – kad Europa nesugeba priimti sprendimų tada, kai reikia, arba priima sprendimus, kurie yra palankūs agresoriui“, – nacionaliniam transliuotojui LRT Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Tokie sprendimai yra vienareikšmiškai palankūs agresoriui, nes jie finansuoja agresoriaus karą. Mes mokame pinigus už Rusijos karą Ukrainoje“, – kalbėjo šalies vadovas.

Apie svarstomą galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą praėjusį ketvirtadienį skelbė leidinys „Financial Times“. Pasak  jo, tokios idėjos šalininkai tvirtina, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti ir palaikyti paliaubas.

„Lietuva šito nedaro, kviečia nedaryti ir kitus, Lietuva visada pasisakys už kiek galimą griežtesnę sankcijų politiką“, – pirmadienį sakė G. Nausėda.

Tokie sprendimai yra vienareikšmiškai palankūs agresoriui, nes jie finansuoja agresoriaus karą. Mes mokame pinigus už Rusijos karą Ukrainoje.

Rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Lietuva visiškai nutraukė 2022-ųjų balandį. Tačiau kai kurios rytinės ES narės, nepaisant pačios Rusijos nutraukto dujų tiekimo bei Bendrijos pastangų sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, dėl geografinių ir politinių priežasčių ir toliau liko nuo jų priklausomos. 

Nuo tada, kai 2022-ųjų rudenį dėl sprogimų buvo sugadintas dujotiekis „Nord Stream“ Baltijos jūroje tarp Vokietijos ir Rusijos, pastaroji dujas į Europą tiekė tranzitu per Ukrainą, taip pat dujotiekiu „TurkStream“  Juodosios jūros dugnu, ir jo žemyninė tąsa „Balkan Stream“.

Ukrainai nepratęsus dujų tranzito susitarimo su Rusija, jis liovėsi galiojęs šių metų sausio 1 dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas karui finansuoti. Tačiau dėl to nutrūko rusiškų dujų tiekimas į Vengriją ir Slovakiją.

2023 metais rusiškos sudarė mažiau nei 10 proc. visų Europos Sąjungos importuojamų dujų, tuo metu 2021-aisiais, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, ši dalis viršijo 40 procentų.

Vis dėlto, nors rusiškų dujų importas vamzdynais smarkiai sumažėjo, kelios Europos šalys perka daugiau rusiškų SGD, kurios transportuojamos jūra.