- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA).
Didžiausią grūdų derliaus dalį sudarė kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugiai, avižos, žirniai ir pupos – maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų.
Asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad derlių gelbėjo žieminiai pasėliai.
„Derliaus dydį išgelbėjo žieminiai pasėliai. Vasarinių kultūrų derlius jau kelinti metai iš eilės labai prastas dėl balandžio – birželio sausrų“, – pranešime teigė K. Šimas.
LGPPA anksčiau skelbė, jog Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų pernai užauginta apie 7,3 mln. tonų, arba 7 proc. daugiau nei 2021 metais (6,8 mln. tonų).
Didžiausias mūsų konkurentas šiemet – Rusija, su pernykščiu derliumi turinti daugiau kaip 45 mln. tonų grūdų eksporto potencialą, ir parduodanti juos 10–30 eurų už toną pigiau nei mes.
Paskutinėmis rugsėjo dienomis jau buvo parduota daugiau kaip 70 proc. viso šiemetinio javų derliaus, planuojama eksportuoti apie 5 mln. tonų. Pasak K. Šimo, pagrindinė Lietuvos konkurentė yra pigiau grūdus parduodanti Rusija.
„Didžiausias mūsų konkurentas šiemet – Rusija, su pernykščiu derliumi turinti daugiau kaip 45 mln. tonų grūdų eksporto potencialą, ir parduodanti juos 10–30 eurų už toną pigiau nei mes. Sudėtinga rasti ar išlaikyti rinkas, kuriose galėtume konkuruoti su Rusija“, – teigė K. Šimas.
Pagrindine lietuviškų grūdų importuotoja tradiciškai išlieka Nigerija, dėl antros importo rinkos Ispanijos tenka konkuruoti su Rumunijos, Bulgarijos pašarinių kultūrų pardavėjais.
Pasak asociacijos, Alžyro, Saudo Arabijos, Sudano, Turkijos rinkas Lietuva prarado jau prieš dvejus–ketverius metus, ten dabar dominuoja Rusija. Tačiau šiemet dėl sausrų prastai užderėjus javams Australijoje, lietuviai pasuko į Aziją: jau išplaukė laivai su kviečiais į Indoneziją, laivas su žirniais netrukus pajudės į Bangladešą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...