- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Javapjūtei baigiantis ūkininkai sako, kad šiemet tikimasi prikulti apie 7 mln. tonų grūdų.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas sako, kad grūdų šiemet bus prikulta daug, tačiau jų kokybė vidutiniška.
„Truputėlį geriau nei vidutinis (derlius – BNS). Taip sako patys ūkininkai. Prognozuojamas derlius – apie 7 mln. tonų grūdų. Tai yra daug. Lietuvoje dažniausiai prikulama 5-6 mln. tonų arba arti 7 mln. tonų“, – BNS teigė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Pasak jo, šią savaitę javapjūtė bus baigta: „Su technika laukuose, net neprisiskambinsi, pasikalbėti negalima – visi užsiėmę“.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko teigimu, tikslus derlius dar nežinomas, bet prognozuojama, kad tai bus paskutinių penkerių metų vidurkis.
„Galima pasižiūrėti praėjusių metų statistiką – bus labai panašu, gal truputį mažiau nei pernai, bet netoli to, bet atitinka paskutinių penkerių metų vidurkį“, – BNS tvirtino jis.
„Buvo prognozuojama, kad bus rekordai, bet jų nėra. Pasėliai atrodė gana tikrai neblogai, bet derlius gavosi visiškai vidutiniškas“, – sakė grūdininkų atstovas.
Pasak A. Svitojaus, grūdų kokybė irgi vidutiniška, nes buvo mažiau tręšta dėl pabrangusių trąšų.
„Daug pirmos-antros rūšies grūdų. Bet ta rūšis nelabai žiūrisi, nes apie 5 mln. tonų grūdų iškeliauja į Afriką. Jie visi maišomi į vieną katilą ir išgabenami iš Lietuvos. Lietuvoje lieka labai mažai. Didieji duonos gamintojai įsiveža labai daug kokybiškų grūdų iš kitų šalių. Žiūri, kur pigiau ir kokia kokybė. pavyzdžiui, iš Lenkijos. Mažosios kepyklėlės ima vietinę produkciją“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų vadovas.
A. Macijausko teigimu, derliui šiemet tapti rekordiniu sutrukdė gamtos sąlygos.
„Pagrinde dėl oro sąlygų – karščio bangos, kurios buvo vasaros pradžioje, birželio pabaigoje-liepos pradžioje, jos pakenkė pasėliams, grūdai gavosi smulkesni, ne tokios aukštos kokybės, kaip kad ūkininkai tikėjosi. Vėliau audros praūžė per kelis kartus, suguldė pasėlius, dalį rapsų iškūlė, nulaužė pupas, padarė nemenką nuostolį. Taip ir gavosi, kad derlius toks labai vidutiniškas“, – kalbėjo A. Macijauskas.
A. Svitojus pabrėžė, kad šiek tiek suguldytus javus pavyko išgelbėti: „Dabartinės technologijos leidžia ir kombainai pasiima tą grūdą, pasikelia. Svarbiausia, kad žolė neperaugtų jų. O kad šiemet peraugtų, nemačiau, nebent kur ne kur. Audra taip nesuguldė, žolės nespėjo peraugti“.
Anot A. Macijausko, grūdų kainos dabar nėra aukštos.
„Jos grįžusios į prieškarinį, prieš energetinės krizės laikotarpį, į 2020 metų lygį. Įvertinta ir tai, kad žaliavos yra išbrangusios, žemės nuoma, atlyginimai auga, technikos remontas brangsta“, – teigė A. Macijauskas.
Tuo metu A. Svitojus sako, kad grūdų kainos dabar aukštesnės negu prieš penkerius–šešerius metus, bet mažesnės nei per pandemijos laikotarpį.
„Tada dvigubai kainos buvo iškilusios. Dabar grūdai (tona – BNS) kainuoja apie 200 eurų, Kviečiai ir rapsai brangesni. Rapsai nuo 400 iki 500 eurų“, – tvirtino A. Svitojus.
Pasak jo, šiemet grūdų kaina labai panaši, kaip pernai: „Panaši kaina. Pernai derlingumas buvo mažesnis, tai ta kaina aukštesnė šiek tiek buvo, šiemet grūdų turime daugiau nei pernai, tai ir kaina šiek tiek kitokia.“
Jis pabrėžė, kad šiemet grūdai yra per sausi, tačiau tai nereiškia, kad jie blogos kokybės, dėl jų lengvumo augintojai gauna kiek mažiau pajamų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...