Vaikų psichiatras L. Slušnys atskleidė, kodėl svarbu atpažinti savo emocijas

  • Teksto dydis:

Kiekvieną dieną mus lydi įvairios emocijos. Nors kartais net ir patys nepastebime, kaip mažytė smulkmena mus išmuša iš vėžių ar atvirkščiai – pakelia nuotaiką. Visos emocijos turi didelę įtaką žmonių gyvenime, nes gali lemti ir fizinę žmogaus sveikatą.

Vaikų psichiatras Linas Slušnys sako, kad emocijų išvengti neįmanoma ir net – nebūtų logiška, tačiau galima išmokti jas atpažinti bei kontroliuoti. Be to, psichiatro teigimu, labai svarbu rūpintis, kad kuo daugiau teigiamų emocijų augdami patirtų vaikai.

Teigiamos emocijos – didesni pasiekimai

Visos teigiamos emocijos – džiaugsmas, pasitenkinimas, entuziazmas ar meilė – pasak L. Slušnio, padeda žmogui judėti į priekį bei siekti išsikeltų tikslų.

„Teigiamos emocijos leidžia pasiekti vadinamąją atpalaiduoto budrumo būseną, kurioje būdami galime pasiekti neįtikėtinų dalykų. Atsipalaidavęs, ramus ir gerai nusiteikęs žmogus per tą patį laiką padaro daugiau, užsibrėžtų tikslų pasiekia greičiau, o jo efektyvumas padidėja net kelis kartus. Tai suteikia žmogui dar daugiau teigiamų emocijų bei didina pasitikėjimą savimi“, – sako L. Slušnys.

Kad ir koks kartais sudėtingas dalykas atrodytų laimė, bet ji, psichiatro teigimu, yra visų žmonių siekiamybė.

„Mes patys galime kurti savo laimę ar bent įgyvendinti žingsnių link jos programą, taip pat būti įkvėpti malonių kasdienybės smulkmenų. Dabar vyksta daug įvairių socialinių iniciatyvų ir akcijų, skatinančių teigiamas emocijas – „Apsikabinimų diena“, „Teigiamų emocijų vakaras“ ar neseniai prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse startavusi akcija „Emociukai“, kurioje yra vaizduojami įvairias emocijas perteikiantys veidukai, mokantys žmones jas atpažinti. Tokie, nors ir nedideli dalykai, visuomet yra malonūs ir suteikia tik teigiamas emocijas“, – sako L. Slušnys.

Emocijų kontrolė nėra jų tramdymas

Neigiamos emocijos, anot psichiatro, priešingai – gali trukdyti, blaškyti, lemti pačiam žmogui nenaudingą elgesį ir pasirinkimus.

„Daug žinių turintis, tačiau piktas ir viskuo nepatenkintas studentas, daugeliu atveju, egzamino metu pademonstruos prastesnius rezultatus nei galbūt menkiau pasiruošęs, tačiau ramus ir pozityviai nusiteikęs jo kolega“, – pavyzdį pateikia L. Slušnys.

Neigiamos emocijos yra organizmo bandymas mus apsaugoti, pasiųsti signalą apie jaučiamą pavojų ar reaguoti į krizinę situaciją.

„Neigiamos emocijos yra organizmo bandymas mus apsaugoti, pasiųsti signalą apie jaučiamą pavojų ar reaguoti į krizinę situaciją. Neigiamos emocijos yra susijusios su tam tikrų hormonų išskyrimu į organizmą, o tai turi poveikį daugeliui mūsų organų. Pavyzdžiui, supykus ar išsigandus mūsų kūną užplūsta adrenalinas, kuriuo dažnai ir ilgą laiką veikiamas organizmas yra varginamas“, – sako L. Slušnys.

Emocijų kontrolė – nėra jų tramdymas

Nors dažnai manoma, kad emocijos žmogų tiesiog užplūsta ir nieko čia nepadarysi, tačiau L. Slušnys pažymi, kad galima pramokti savo emocijas kontroliuoti ir netapti jų įkaitu. Galintys tai padaryti žmonės, psichiatro teigimu, turi išsiugdę itin aukštą savimonę.

„Aukštos savimonės žmonės, visų pirma, sugeba savo emocijas atpažinti ir jas įvardinti. Tai yra pirmasis žingsnis siekiant kontroliuoti savo emocinę būklę. Maža to, aukštos savimonės žmogus iš anksto geba numatyti tam tikrus dirgiklius ar situacijas, kurios iššaukia vienokias ar kitokias emocijas, todėl gali sąmoningai jų išvengti. Savimonė nereiškia, kad žmogus blogų emocijų nepatirs visai, tačiau jis turės geresnę savitvardą ir mokės su tomis emocijoms susitvarkyti“, – pasakoja L. Slušnys.

Psichiatras pažymi, kad gebėjimas kontroliuoti emocijas nereiškia, kad asmuo jas paprasčiausiai užgniaužia savyje. Priešingai – toks asmuo nebijo apie savo emocijas kalbėti, jų išreikšti, bet daro tai konstruktyviu būdu ir tinkamose situacijose, neleidžia emocijoms daryti įtaką jo elgesiui, rašoma pranešime spaudai.

Teigiamos emocijos – ypač svarbios vaikams

Ugdyti savo savimonę – sudėtingas darbas, prasidedantis dar vaikystėje, o jos formavimui didelę įtaką turi ir tėvai.

„Vaikai pirmiausiai stebi suaugusiuosius ir mokosi iš jų. Jei vaikus ir suaugusiuosius supa teigiamos emocijos, jų santykiai bus atviresni, o toks asmuo drąsiau reikš savo mintis ir dalinsis idėjomis. Teigiamos emocijos augina žmogaus pasitikėjimą savimi, brandina humoro jausmą, todėl ateityje jis ramiau žiūrės į nepalankias gyvenimo situacijas, o krizės metu greičiau sugebės susitvardyti bei priimti sprendimus, kurie jam padės krizę ne tik įveikti, bet ir iš jos pasimokyti“, – pažymi L. Slušnys.

Psichiatro teigimu, teigiamas emocijas gali suteikti įvairios kasdienybės smulkmenos – praeivio šypsena, išgirstas komplimentas, maža dovanėlė ar paties žmogaus susikurta ar pagal kitų modelį sudaryta laimės žingsnių programa. Į šią programą gali įeiti patys įvairiausi dalykai – nuo įdomios knygos perskaitymo, apsikabinimo iki daržovių valgymo.

„Laimės žingsnių programa“ pagal psichiatrą L. Slušnį:

1.    Dažniau sakykite „Taip“.

2.    Nebijokite eksperimentuoti.

3.    Pasakykite kam nors komplimentą.

4.    Išeikite pasivaikščioti.

5.    Kuo dažniau apsikabinkite.

6.    Sportuokite.

7.    Šypsokitės.

8.    Klausykitės muzikos.

9.    Perskaitykite knygą.

10.  Valgykite daugiau daržovių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
    Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną

    Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...

  • Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė
    Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė

    Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...

    3
  • Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės
    Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės

    Nuo realaus bendravimo vengimo ir pykčio priepuolių. Kokios psichologinės problemos kamuoja vaikus ir paauglius, ir ar užtenka pagalbos? Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikai psichologinę pagalbą turėtų gauti mokyklose, bet kalbama ir apie ...

    4
  • Kaip žinoti, kad vaikas pasiruošęs pirmai klasei?
    Kaip žinoti, kad vaikas pasiruošęs pirmai klasei?

    Vaikas moka skaityti ir rašyti – tokius reikalavimus ir svarbiausius kriterijus pradėti lankyti pirmą klasę dažniausiai išskiria būsimų pirmokų tėvai. Psichologė Virginija Rekienė teigia, kad akademinis pasiruošimas ne toks...

    1
  • Kaip padėti pykstančiam vaikui?
    Kaip padėti pykstančiam vaikui?

    Dėl amžiaus ar patirties stokos vaikams ne visada pakanka įgūdžių reikšti savo jausmus. Tad kartais stiprios jų emocijos perauga į pyktį, smurtinius santykius su kitais vaikais. Tyrimai rodo, kad vaikų pykčio valdymas šiandien yra vien...

    5
  • 10 požymių, kad moteris nori su jumis permiegoti
    10 požymių, kad moteris nori su jumis permiegoti

    Vyrai ir moterys savo susidomėjimą, ypač intymų, išreiškia skirtingai. Dėl socialinių normų, vyrams dažnai tai yra paprasta ir tai jie gali parodyti gana tiesmukai. Moterims viskas kitaip – daugelis jų atvirai nepasakys, kad nori s...

    35
  • Kaip rasti kelią į vaiko širdį?
    Kaip rasti kelią į vaiko širdį?

    Geri santykiai šeimoje yra pagrindas vaiko asmenybės formavimuisi. Todėl, vaikui augant, tėvams svarbu ne tik būti dėmesingiems jo poreikiams, bet ir sukurti darnius ir saugius santykius. Gegužės 17-ąją Lietuvoje pirmą kartą minimos Vaiko die...

    1
  • Apklausa: translytį savo vaiką palaikytų tik ketvirtadalis
    Apklausa: translytį savo vaiką palaikytų tik ketvirtadalis

    6 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kas yra translyčiai asmenys. Būstą tokiam asmeniui išnuomotų mažiau nei pusė, o savo translytį vaiką palaikytų tik ketvirtadalis – parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užs...

    13
  • „Vilties knyga“ – išeitis visuomet yra
    „Vilties knyga“ – išeitis visuomet yra

    Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko „Jaunimo linijos“ inicijuotos knygos „Vilties knyga“ pristatymas. Joje aprašyti psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinom...

  • Kaip persijungti į atostogų režimą?
    Kaip persijungti į atostogų režimą?

    Nenumaldomai artėjant vasarai, draugų kompanijoje, šeimos rate ir net darbo aplinkoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie planuojamas atostogas. Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad ne tik darbo, bet ir kokybiško poilsio laikui vertėtų pasiru...

Daugiau straipsnių