Visi gyvenime atsiduria tokiame tamsiame, siaurame koridoriuje be išeities. Kaip sakoma: pesimistas mato vien tamsą, optimistas – šviesą tunelio gale, o realistas – kad ta šviesa – tai atvažiuojantis traukinys. Bet nė vienam vis tiek durų išeiti iš to koridoriaus nematyti. Noriu pasidalyti mintimis apie tą skaudų laiką, kai visi, kurie juokiasi, atrodo melagiai, nes, regis, džiaugsmas, meilė, viltis neegzistuoja.