Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną.
Daugiau nei pusė partijų rinkimų rezultatus pasitiko be šokių ir dainų. Akibrokštą patyrusi Laisvės partija nenorėjo pripažinti nei pralaimėjimo, nei partijos mirties iki pat paryčių. Aušrinė Armonaitė nenoriai atviravo, kad rinkimai „laisviečiams“ – nesėkmė. Valdemaras Tomaševskis aiškino, kad balsus iš jo pavogė kitas kandidatas. Seime nedirbs ir veikėjai, kurie agitavo sakydami, kad neva kalba tautos balsu.
Antrus metus matuojamas emocinės sveikatos bendrasis indeksas rodo, kad nuo 20 proc. pavasarį iki 25 proc. rudenį padidėjo ženkliai nerimą, įtampą, stresą jaučiančių gyventojų rodiklis, pagrindinė priežastis – karas Ukrainoje ir Izraelyje.
Vakar buvo oficialiai blogiausias kalendorinis pirmadienis. Sakoma, kad būtent šią dieną visus aplanko liūdnos mintys, blogos emocijos. Tačiau ir sausis įvardijamas kaip pošventinio liūdesio laikotarpis. Kalbinti žmonės dalijosi, kaip vaduojasi iš liūdesio, praneša LNK.
Daug kas nuo pošventinio ar tarpšventinio liūdesio vaduojasi laukdami šviesesnių dienų, pavasario, Velykų ar atostogų. Kaip neįklimpti į tą liūdesį, kuris gali peraugti į depresiją, LNK žurnalistė teiravosi psichologės Genovaitės Petronienės.
Visada atsiras tokių, kurie sakys, kad visuomenėje yra didesnių problemų nei artėjančios šventės. Tačiau tos šventės daugiau ar mažiau paliečia mus visus. Vieniems tai – liūdesio, kitiems – džiaugsmo metas. Kodėl taip yra, į žurnalistės klausimus atsakė gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis LNK reportaže.
Karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichikos sveikatą. Stresas yra ilgalaikis, nes prie visko prisideda ir dveji pandemijos metai. Apie tai LNK pokalbis su Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente Ramune Mazaliauskiene.
Po švenčių, kai šurmulys nurimsta, kai kurie žmonės pradeda jausti slogumą, net ir nusivylimą, kad daug kas klostėsi ne taip, kaip tikėjosi. Šis fenomenas visuomenėje vadinamas pošventine depresija ar melancholija, ir per porą savaičių paprastai praeina. Tačiau jei depresyvios nuotaikos užtrunka ilgiau – reikėtų sunerimti.
Trečiasis sausio pirmadienis yra oficialiai liūdniausia diena metuose. Šventinė apatija, šaltis, saulės trūkumas – visa tai susideda į faktorių, kad sausio ir vasario mėnesiais slogučio gali išties netrūkti, praneša LNK.