Į Lietuvą kaip viesulas įsiveržęs pavasaris per porą dienų nušlavė beveik visą žiemos triūsą.

Vandeniu virtusios sniego pusnys šniokšdamos užpildė Nevėžį. Jis išsiliejo iš savo krantų ir tapo dešimt kartų didesne upe nei iki šiol, o patvinęs Lėvuo ties Piniava privertė palikti namus šalia upės gyvenančius žmones.

Panevėžio rajone ties Krekenava Nevėžis išsiliejo plačiausiai. Kai kur patvinusio Nevėžio plotis pasiekė pusę kilometro. Miestelyje buvo užsemti daugelis ūkinių pastatų, esančių arčiau upės, vanduo ėmė grasinti ir gyvenamiesiems namams.

Panaši situacija - ir Naujamiestyje. Staiga prasidėjęs vienas didžiausių potvynių per kelis dešimtmečius užklupo nepasiruošusius gyventojus. Tai vienur, tai kitur buvo matyti iš vandens styranti žemės ūkio technika, mediena, šiaudų kaugės.

Panevėžyje situacija kiek ramesnė, mieste upė neužsėmė pastatų, nors buvo atkelti „Ekrano“ užtvankos šliuzai ir plūstelėjęs vanduo ėmė sparčiai kilti. Tarsi kalnų upė iš užtvankos besiveržiantis vanduo sudomino miestiečius, jie automobiliais vyko pasižiūrėti reginio, daugelis jį filmavo, fotografavo.

„Nieko panašaus Nevėžyje nesu matęs. Prieš keletą metų grįžau iš Čikagos, teko stebėti Niagaros krioklį, tai vaizdas panašus. Vienintelis skirtumas - upių plotis“, - stebėjosi panevėžietis Saulius

Panašiomis mintimis dalijosi ir kiti, stebėję vandens šėlsmą. Netoliese esantis Skaistakalnio parkas taip pat neišvengė potvynio ir tapo panašus ežerą, kurio viduryje atsidūrė medžiai, o pasiekti parką pėsčiųjų tiltu tapo neįmanoma.

Tvano nesitiki

Pavojingiausiai Panevėžyje Nevėžis atrodė ties Upės gatve -  vanduo užsėmė jos dalį. Gamtos stichija vietos gyventojams sudarė nemažai nepatogumų. Į miesto centro pusę einančios pagyvenusios panevėžietės, atsidūrusios ties užlieta gatve, kurį laiką stoviniavo, nežinodamos, ką daryti, o vėliau patraukė atgal. Panašiai elgėsi ir automobilių vairuotojai, jie buvo priversti apsisukti savo transporto priemones ir ieškoti kitų kelių. Tačiau potvynis nelabai jaudino gatvės gyventojus - jie buvo įsitikinę, kad vanduo nepasieks namų.

„Nieko baisaus. Gyvenu čia penkiolika metų, ir toks potvynis čia antrą kartą. Vanduo gali pakilti dar daugiau, bet mūsų jis neužsems, nebent žemiau esančią gatvės dalį, tačiau namų vis tiek neužsems, nebent vieną kitą rūsį. Tvano nesitikime“, - sakė Arvydas Čereška.

Dėl potvynio nesijaudino net ir žemiau namus turintieji.

„Iki manęs vanduo neateis, garantuoju. Iki namo pamatų upė turėtų kilti dar metrą, o to nebus. Nė vieno namo čia neužtvindys. Dėl kanalizacijos taip pat nesibaiminu, nes ji išeina į aukščiau esančią Šiaulių gatvę“, - pasakojo Upės gatvėje 12 metų gyvenantis Valdas Stašinskas.

Panevėžio centre Nevėžis taip pat smarkiai pakilo. Vienoje vietoje ties A.Jakšto gatve upė kai kur buvo pakilusi aukščiau gatvės lygio, o iki kranto pylimo buvo likę apie pusmetrį.

Gamta parodė galią

Labiausiai nuo potvynio nukentėjo šalia Lėvens įsikūrę Panevėžio rajono gyventojai. Dėl užtvinusios upės iš netoli Piniavos esančių sodų ir namų buvo evakuota apie 100 gyventojų.  Dėl pakilusio vandens buvo uždarytas iš Piniavos į Paliūniškį vedantis kelias, o tarp miestiečių populiari „Berželio“ užeiga buvo užsemta.

Nevėžis kol kas daugiausia nuostolių pridarė krekenaviečiams. Prie upės sutikti potvynį stebintys miestelio gyventojai ėmė piktintis, kad Nevėžis nuo ryto per keletą valandų pakilo keliasdešimt centimetrų.

„Upė kyla, nes Panevėžyje buvo atidaryti šliuzai, reikia, kad stabdytų vandenį, ar būtina, kad jį išleistų?  Ryte namų dar nesėmė. Vanduo nekiltų, jei papildomai nebūtų nuleidžiamas iš užtvankos“, - situaciją garsiai aptarinėjo prie Nevėžio stovintys krekenaviečiai.

Iš savo namų Laisvės gatvėje tiesiai į apsemtą kiemą išėjęs miestelio gyventojas Romualdas teigė, kad vanduo sparčiai pradėjo kilti nuo pat ryto. Apie vidurdienį vyriškio kieme jau buvo apsemtas tvartas, šulinys ir bala telkšojo prie namo laiptų.

„Iš šulinio nebegeriu, vandenį iš sūnaus atsinešu. Vanduo kyla staigiai. Ryte dar su guminiais batais iki tvarto nuėjau, šunį iš būdos atsinešiau, pririšau prieangyje. Jei vanduo kils, gali ir grindis užsemti, rūsys jau pilnas vandens.  Pastarąjį kartą prieš 30 metų panašus potvynis buvo“, - pasakojo Romualdas.

Šalia Krekenavos bažnyčios gyvenančios Onos Adašiūnienės sodybos vakar vidurdienį potvynio vanduo dar nebuvo pasiekęs. Iki namų buvo likę dar apie 10 metrų, tačiau moteris jau ruošėsi ją galinčiam užklupti potvyniui ir iš rūsio nešė bulves.

„Vanduo labai greitai kyla. Ten, kur iš ryto buvo galima eiti sausomis kojomis, dabar pasiekė potvynio vanduo. Nešu iš rūsio bulves, nes nežinia, kur kurmiai bus praknisę ir kur įėjimą į rūsį padarę“, - potvynio baiminosi moteris.

Netoli Krekenavos esančio Stuomeniškių kaimo gyventojai taip pat su nerimu stebėjo prie jų namų durų artėjantį potvynį ir teigė: jei upė užsems jų kiemus, persės į valtis.

Gelbėjosi patys

Vakar apie vidurdienį vanduo Naujamiestyje jau buvo užsėmęs keletą namų. Labiausiai nepasisekė keliems miestelio ūkininkams, kurių turtas - ūkiniai pastatai, sukrauta šalia namų mediena ir žemės ūkio technika - atsidūrė vandenyje. Į ne ką geresnę situaciją pateko ir prie upės namus turintys vyresnio amžiaus miestelio gyventojai. 88 metų  Liudvika Kvedarauskienė pasakojo, kad ją nelaimės užklupo viena paskui kitą. Prieš keletą dienų moteris susirgo plaučių uždegimu, o vakar  jos namus apsupo vanduo. Paklausta, ar ja domėjosi socialiniai darbuotojai, moteris nelinksmai nusijuokė. Į vidų naujamiestietė pakvietė užeiti pro langą, jis per potvynį tapo durimis.

„Laukiu pensijos, reikės pro langą lipti pasiimti, taip pat ir malkų teks pasiimti, jeigu tik nenumirsiu“, - sarkastiškai kalbėjo Liuda Kvedarauskienė.

Gretimų namų miestelio gyventojai iš rūsių traukė daržoves, nes baiminosi, kad drėgmė gali jas supūdyti.

„Šiemet potvynio labai baiminamės, nešame iš rūsio visas daržoves“, - kalbėjo Emilija Judeikienė.

Kieme bedarbuojantys naujamiestiečiai pasakojo pamenantys prieš 30 metų buvusius ir dar baisesnius potvynius, kai vanduo užtvindydavo ne tik ūkinius pastatus, bet ir namus.

„Vanduo per kelias valandas pakilo 10 centimetrų, jei taip bus toliau, gyventojams bus sunku“, - prognozavo potvynį stebėjęs Naujamiesčio seniūnas Antanas Katinas.

Gamtos stichija nepatogumų pridarė ir Berčiūnų gyventojams. Čia vanduo užliejo šalia Sanžilės užės esančias gatves. Po vandeniu atsidūrė ir šiukšlių konteineriai.

Vanduo dar nesitrauks

Panevėžio miesto ir rajono civilinės saugos specialistai kalbėdami apie potvynį dar nežadėjo nieko paguodžiamo šalia upių įsikūrusiems miestiečiams ir Panevėžio rajono gyventojams. Šią savaitę sinoptikai prognozuoja lietų, jis galėtų dar labiau praplatinti iš krantų išėjusias upes. Be to, sniegas nepradėjo tirpti miškuose, o prie gausėjančio vandens gali prisidėti ir polaidis.

„Situacija sudėtinga, užtvanka pakelta iki 1,20 metro, o maksimalus jos pakėlimo aukštis yra 1,40 metro. Vandens lygis kol kas stabilizavosi, jis nei didėja, nei mažėja. Sinoptikai prognozuoja, kad dar savaitę potvynis bus toks, koks yra. Kol kas hidrometeorologai nieko gero nežada. Prognozuojamas lietus, o jeigu palis, vanduo dar gali kilti, bet, tikiuosi, jis Panevėžio nepasieks.   Miestui situacija nebloga tuo, kad šalia upės negyvena daug žmonių“, - paaiškino Panevėžio savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėja Vilma Kartanaitė.

Civilinės saugos specialistė teigė, kad viena didžiausių problemų mieste yra lietaus pralaidos, jos nuolat kemšasi ir jų nespėjama išvalyti. Iš viso mieste yra apie 3000 lietaus pralaidų.

Panevėžio rajono civilinės saugos specialistas Aivaras Valantiejus taip pat negalėjo pasakyti nieko paguodžiamo šalia upių gyvenantiems žmonėms.

„Potvynio grėsmė išlieka, bet gyventojams pavojaus nėra. Ar kils dar upių vanduo, sunku pasakyti, nes šiandien vandens padaugėjo per porą valandų, o vakar vakare jo lygis krito. Labai sunku prognozuoti“, - teigė A.Valantiejus.

Draudimo bendrovės dėl potvynio Lietuvoje jau ėmė nerimauti. Skaičiuojama, kad gyventojams reikės išmokėti šimtatūkstantines kompensacijas.

„Skęstanti Lietuva - taip pavadinčiau dabartinę situaciją. Sulaukiam skambučių iš didžiosios dalies šalies - patvinusi Neris, Nevėžis, įvairūs telkiniai. Gauname pranešimus apie evakuojamus žmones iš gyvenviečių. Pagal skambučių skaičių ir augimo tendencijas prognozuojame, kad tokių įvykių tikrai sulauksim per 500, o bendra nuostolių suma sieks apie 750 000 Lt“, - pasakojo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų centro vadovas Gintaras Dambrauskas.

Specialistų patarimai

Vandens lygiui kylant rekomenduojama pasirūpinti savo teritorijų priežiūra: išvalyti lietaus surinkimo šulinių groteles, pralaidas ir atvirus vandens nuleidimo griovius. Prasidėjus potvyniui, pasirūpinti savo saugumu ir turtu: izoliuoti visus elektros laidus, iš rūsių išnešti vertingus daiktus, maisto atsargas. Lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nunešti į viršutinius aukštus, pastoges. Užsandarinti šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Patikrinti, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliuose neliktų galinčių užteršti aplinką teršalų.