Žalgirio klinika kone vienintelė Lietuvoje teikia skubią odontologinę pagalbą. Tačiau vienos pacientės priekaištas garsiai skamba iki šiol. 

„Facebook“ platformoje moteris skundėsi, kad viešoje gydymo įstaigoje Lietuvoje neįmanoma susikalbėti lietuviškai.  

„Suprantame, kad sveikatos priežiūra yra ganėtinai komplikuota sritis ir medicininės dokumentacijos pildymas bei bendravimas su pacientais, turi vykti valstybine kalba“, – akcentavo sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

Moteris aiškino rusų kalbos nemokanti, o į priimamąjį atvežus vaiką, budintis gydytojas ir slaugytoja sugebėjo bendrauti tik rusiškai. Abu – ukrainiečiai.

Klinika iš pradžių apgailestavo, kad dėl didelio krūvio tuo metu ukrainiečiai buvo palikti be lietuviškai kalbančių kolegų. Dabar aiškina, kad lietuviškai susikalbėti buvo galima.

„Vertėjauti galėjo slaugytoja, kuri buvo toje pačioje komandoje. Beje, ji irgi ukrainietė, bet kalba lietuviškai“, – patikino Žalgirio klinikos vadovas Dalius Matkevičius.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Pernai ukrainiečiams supaprastinta licencijų išdavimo tvarka. Tai reiškia, jog jie gydymo įstaigose gali dirbti ir nemokėdami lietuviškai, su pasižadėjimu, kad per dvejus metus, nuo licencijos išdavimo, išmoks.  

„Pagrindines diagnozes ir dažniausiai pasitaikančias patologijas jau šiuo metu medikas lietuviškai supranta. Nesame akligatvyje“, – kalbėjo Žalgirio klinikos vadovas. 

„Nusiskundimų, dėl valstybinės kalbos naudojimo, gauname itin retai. Jūsų minimas atvejis yra labiau išskirtinis negu dažnai nutinkantis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Nemokant lietuvių kalbos receptus išrašinėti esą irgi ne problema, mat užtenka žinoti lotyniškus pavadinimus. 

„Receptai yra rašomi veikliąja medžiaga ir veiklioji medžiaga visame pasaulyje yra ta pati“, – akcentavo D. Matkevičius. 

Be to, ukrainiečiams trečius metus vis dar taikoma išimtis, tad ir aptarnavimo srityse dirbantys lietuviškai kalbėti kol kas neprivalo. 

„Iki kitų metų balandžio 1 d. taikomas kalbos mokėjimo moratoriumas. Jie yra po tam tikra laikina apsauga“, – sakė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Likusiems migrantams Lietuvoje valstybinės kalbos vingrybių nori nenori teks išmokti.  

„Tai nelies absoliučiai visų 200 tūkst. gyvenančių Lietuvoje užsieniečių, nes ne visi jie dirba aptarnavimo sektoriuje“, – patikslino D. Asanavičiūtė. 

Seimas įpareigojo Lietuvoje dirbančius užsieniečius klientus aptarnauti tik valstybine kalba.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Naujai priimtas įstatymas galios ir pavežėjams, ir kurjeriams ir visiems kitiems dirbantiems pagal individualios veiklos pažymėjimą, ko ankstesnis įstatymas nebuvo numatęs.  

Taigi kurjeris, nekalbantis lietuviškai, galėtų gauti baudą už kalbos inspekcijos nurodymų nevykdymą, kuri siektų nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.

Tiesa, Seimo priimtas įstatymas įsigalios tik nuo 2026 m. tam, kad lietuviškai nekalbantys užsieniečiai turėtų laiko išmokti kalbą.