Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymas, kuriuo lengvinamas lietuvių kabos egzaminas tautinių mažumų moksleiviams, yra žalingas lietuvių kultūrai, pilietinei bendruomenei ir valstybei, teigia lituanistai.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus jungianti asociacija Lituanistų sambūris ketvirtadienį išplatino viešą kreipimąsi į premjerą Algirdą Butkevičių, valdančiųjų partijų vadovus - Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininką Rolandą Paksą, Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje pirmininką Valdemarą Tomaševskį.

„Jūsų vadovaujamų partijų Politinė taryba priėmė sprendimą pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino laikymo tvarką. Švietimo ir mokslo ministras, ignoruodamas Lituanistų sambūrio raštu jam išdėstytus argumentus, šį Politinės tarybos sprendimą įvykdė ir savo įsakymu tvarką pakeitė. Teigiame, kad toks jūsų sprendimas yra neteisingas ir žalingas lietuvių kultūrai, pilietinei bendruomenei ir valstybei. Jis iš esmės pagilino Lietuvos jaunuolių, kurie mokosi skirtingomis kalbomis, nelygybę ir nuvertino lietuvių kalbą bei kultūrą ne tik lenkiškose ir rusiškose, bet ir lietuviškose mokyklose“, - teigiama laiške.

Anot lituanistų, lietuvių kalbos ir literatūros reikalavimai lietuviškose mokyklose padaryti menkesniais už lenkų kalbos ir literatūros reikalavimus lenkiškose Lietuvos mokyklose, o valstybinės kalbos reikalavimai Lietuvos kitakalbėse mokyklose tapo žemesni negu užsienio kalbų.

„Taigi jūs reikšmingai pabloginote lietuvių kalbos ir kultūros būklę mokyklose ir taip padarėte akivaizdžią žalą jaunosios kartos ir visos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei brandai. Todėl raginame jus ištaisyti padarytą klaidą ir nebloginti šiemet lietuvių kalbos ir literatūros padėties bent lietuviškose Lietuvos mokyklose. Mes taip pat kviečiame leisti tautinių mažumų mokyklų bendruomenėms pačioms pasirinkti, kokiam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui jose bus rengiama. Juk baltarusių ir žydų, kai kurios lenkų ir rusų mokyklos jau seniai deramai moko lietuvių kalbos ir neturi jokių problemų laikyti šį egzaminą aukštesniu lygiu“, - rašo lituanistai.

Jie ragina teisės aktais įtvirtinti, kad vienodo lygio lietuvių kalbos egzaminas būtų privalomas visiems piliečiams ne tik stojant į aukštąsias mokyklas – universitetus ir kolegijas, bet ir siekiant pareigų valstybės tarnyboje.

„Mes kviečiame kuo greičiau įgyvendinti pirmųjų Nepriklausomybės metų nuostatą – sudaryti visas galimybes Rytų Lietuvos lietuviškose mokyklose kaip antrosios užsienio kalbos mokytis lenkų kalbos, o Šiaurės Lietuvos mokyklose – latvių kalbos“, - teigiama kreipimesi.

Laišką pasirašo sambūrurio valdybos pirmininkė Dainora Eigminienė, mokytojos metodininkės Vita Burzdžiuvienė ir Jurga Dzikaitė, mokytojos ekspertės Vilija Dailidienė ir Jūratė Galinauskienė, daktaras Mindaugas Kvietkauskas, docentai daktarai Darius Kuolys, Antanas Smetona, Regimantas Tamošaitis bei Jolanta Zabarskaitė.

Reikalaujant valdančiosios koalicijos partnerei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, egzamino užduotis tautinių mažumų mokyklų moksleiviams palengvinta - tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis.

Tai numatantį švietimo ir mokslo ministro įsakymą opozicijos politikai yra apskundę teismui.