- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, sutvirtinant vieną lankomiausių Lietuvos kraštovaizdžių – Olando Kepurę – pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys.
„Pirmą kartą molio-žvyro mišinio pagrindu užpylėme atsiradusius erozinius židinius“, – BNS sakė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Darius Nicius.
Šiai direkcijai priklauso ir Pajūrio regioninis parkas.
Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) pranešimo, Olando Kepurėje susidarę eroziniai židiniai ir praėjimo takai buvo užpilti bei sutankinti molio ir žvyro mišinio gruntu, kuris artimas natūraliai uolienai – morenai.
„Atliktais darbais siekiama minimizuoti intensyvaus lankymo keliamą neigiamą poveikį šiam unikaliam gamtiniam objektui“, – nurodė VSTT.
Pasak D. Niciaus, Olando Kepurės terasoje erozija pasiekė tokį lygį, kad nenorint riboti žmonių lankymosi ten, jau reikia taikyti atkūrimo priemones.
Jo teigimu, molio ir žvyro mišinys panaudotas pasitarus su miškininkais, mokslininkais, rudenį sutvirtintos labiausiai pažeistos vietos.
„Priemonės pasirinktos natūralios, artimos gamtinei aplinkai, nes ir pats skardis yra sudarytas iš molio, tik viršutinė dalis – smėlis. Ant viršutinės jo dalies turėtų augti žolė, bet kadangi dirvožemis yra skurdus – smėlis, o lankytojų skaičius didelis, žolė ten nebegali augti. Tokiu būdu smėlio niekas nesutvirtina ir bet koks didesnis vėjo gūsis smėlį išpusto, susidaro duobės, net po metro gylio“, – BNS pasakojo direkcijos vadovas.
Jis teigė, kad mišiniu sutvirtintos ir medžių šaknys.
„Kad ir skardžio irimas būtų mažesnis, estetinis vaizdas būtų geresnis, be to, ten yra miškas, daugiausia auga pušys, jų šaknys – paviršiuje, o kai nupustomas viršutinis sluoksnis, šaknys atsiveria, jos lyg pakimba ore, tada jau tik laiko klausimas, kada tie medžiai arba išvirs nuo vėjo gūsio, arba savaime nudžius“, – aiškino D. Nicius.
Anot jo, jeigu naujoji priemonė pasiteisins, pavasarį planuojama šiuo mišiniu sustiprinti ir kitas pažeistas Olando Kepurės vietas.
D. Niciaus teigimu, stabilizavus skardžio viršutinę dangą, mažiau slinks ir jo šlaitas.
Olando Kepurės skardžio terasa yra vienas lankomiausių gamtos objektų Lietuvoje. Jo prieigose įrengto automatizuoto skaitiklio duomenimis, skardį šiemet jau aplankė 407 tūkst. žmonių, pernai fiksuota 418 tūkst. apsilankymų.
Dėl didelių lankytojų srautų ten ištrypiama žolinė danga, nupustomas paviršinis smėlis, atveriamos medžių šaknys ir esanti natūrali skardžio erozija dar labiau sustiprėja.
Siekiant mažinti lankymo daromą poveikį gamtos paveldo objektui, svarstyta riboti lankytojų skaičių arba kompensuoti jų daromą poveikį. Pasirinktas antras variantas, planuojama erozinius židinius tvarkyti reguliariai.
Ateityje bus sprendžiama dėl papildomų lentinių takų Olando Kepurės skardžio prieigose įrengimo.
Olando Kepurė – ledynmečio suformuotas skardis tarp Girulių ir Karklės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyventojai lieja įtūžį dėl tragiškos kelių būklės: skundais atakuojami specialistai turi atsaką
Pajūrį tebemerkiantys lietūs pridarė bėdų Vakarų Lietuvos žvyrkeliams. Ištirpus sniegui daugybėje vietų atsivėrė duobės, kai kur keliai – sunkiai išvažiuojami. Tačiau skundais atakuojami specialistai tikina, kad šiuo m...
-
Alkoholis toliau liejosi laisvai
Per praėjusius metus uostamiestyje užfiksuota gerokai daugiau nei pusantro tūkstančio atvejų, kai viešoje vietoje sulaikyti neblaivūs arba alkoholį vartoję asmenys. Lyginant su 2023 m. duomenimis, situacija beveik nepasikeitė. Viešoje vi...
-
Iniciatyva – pirmajai miesto tarybai pagerbti
Šiemet balandžio 13-ąją sukaks 35 metai, kai į pirmąjį posėdį susirinko laisvai išrinkti Klaipėdos miesto tarybos deputatai. Artėjant šiai progai, Pirmos miesto tarybos deputatų klubo atstovai kreipėsi į savivaldybę pra&scaro...
-
Laisvės kelionė – į Klaipėdą
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje savanoriaujantis Europos solidarumo korpuso savanoris iš Turkijos Cengiz Ergülec ant Amerikos skaityklos sienelės sukūrė neįprastą meno objektą. Jame pavaizduoti garsūs ...
-
Šalia prekybos centrų esantys betoniniai statiniai – ne tik dėl estetikos
Žinoma, kad parduotuvėse žmonių saugumą užtikrina vaizdo kameros, apsaugininkai, bet yra ir kitų saugos priemonių, kurias pastebi ne kiekvienas. ...
-
Medikų ir pilietiškų klaipėdiečių dėka išgelbėta vyro gyvybė1
Jūrininkų sveikatos priežiūros centro automobilių aikštelėje – netikėtas įvykis. Staiga sukniubo mašinoje prie vairo sėdėjęs vyriškis. Jį pastebėję klaipėdiečiai neliko abejingi ir ištraukę vyrą iš aut...
-
Kretingos rajone atšaukta ekstremali situacija dėl potvynio
Kretingos rajono Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ketvirtadienį atšaukė penkiose seniūnijose prieš savaitę dėl potvynio paskelbtą ekstremalią situaciją. ...
-
Uostamiestyje – kelio remonto darbai: bus tam tikrų eismo ribojimų
Nors žiemą kelio remonto darbai uostamiestyje neplanuojami, vis dėlto kai kur šį mėnesį jie vyksta. Bus ir tam tikrų eismo ribojimų. Taip pat, esant būtinybei, tvarkomos avarinės būklės duobės, apie kurias praneša klaipėdiečiai. ...
-
Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis
Klaipėdoje sumažėjo sergamumo gripu ir COVID-19 rodikliai, bet išaugo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nors epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas, sveikatos specialistai ragina laikytis higienos taisykli...
-
Pėsčiųjų perėja prie Žvejų rūmų – nesaugi
Į Žvejų rūmuose vykstančius renginius klaipėdiečiai atvyksta ir automobiliais, tačiau važiuodami į stovėjimo aikštelę jie neretai įsuka per pėsčiųjų perėją. Šiuo metu jau planuojami pokyčiai pagrindinėse uostamiesčio gatvės...