Atmosfera – ypatinga

Mieste švenčiamas Kauno seserų benediktinių 400 gyvavimo metų jubiliejus.

Viena iš šventės organizatorių Daiva Morkūnaitė „Kauno dienai“ sakė, kad vienuolės benediktinės yra neatsiejama ir svarbi Kauno miesto visuomenės dalis.

„Pati esu pasaulietė, bet seseris benediktines pažįstu jau daug metų. Vienuolyno atmosfera yra labai ypatinga. Seserys benediktinės įdėjo daug pastangų, kad vienuolynas būtų prikeltas, gražus ir ypatingas. Šios vienuolės yra kūrybingos – jos šoka, jos dainuoja, jos tapo. Neatsitiktinai daug kauniečių pageidauja, kad būtent šiame vienuolyne vaikai būtų mokomi tikėjimo pagrindų ir čia priimtų Pirmąją komuniją“, – pabrėžė D. Morkūnaitė.

Anot jos, nors seserų benediktinių yra tik devyniolika, jos labai puikiai tvarkosi didžiulėje vienuolyno teritorijoje – kuria gražią aplinką ir savitą aurą.

„Šventinėje šeštadienio darbotvarkėje – gražūs ir prasmingi renginiai. Seserys parengė ir individualią savo programą – su muzika ir giesmėmis“, - pasakojo D. Morkūnaitė.

Dalyvavo garbūs dvasiškiai

„Kauno dienai“ apie vienuolių benediktinių kasdienybę pasakojusi sesuo Gabrielė pabrėžė įvairialypę vienuolių veiklą.

„Benediktinių ordinas yra viena iš seniausių vienuolijų Lietuvoje. Dauguma vienuolyno seserų dirba mokytojomis, ugdytojomis ir misionierėmis, užima atsakingas pareigas įvairiose organizacijose. Seserų iniciatyva yra restauruojamas vienas iš seniausių Šv. Mikalojaus ir benediktinių vienuolyno ansamblių. Vienuolės yra benediktiniškojo paveldo saugotojos. Tas paveldas turi svarbią reikšmę kultūrai, ugdymui, dvasingumo sklaidai“, – sakė sesuo Gabrielė.

Bene pagrindinis benediktinių 400 metų gyvavimo jubiliejaus renginys vyko šeštadienį. 14 valandą Kauno arkikatedroje bazilikoje  prasidėjo Padėkos Eucharistija.

Liturgijai vadovo arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Koncelebravo apaštalinis nuncijus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje arkivyskupas Georgas Gänsweinas, Solemo benediktinų vienuolyno abatas Geofroy Kemlinas OSB, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, Europos vyskupų konferencijų Tarybos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, kiti Lietuvos vyskupai ir kunigai.

Giedojo choras „Schola Gregoriana Vilnensis“.

Dramatiška istorija

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia paminėta 1493 m., prašant suteikti atlaidus. 1495 m. popiežius Aleksandras VI juos suteikia: šv. Mikalojaus, šv. Margaritos, šv. Baltramiejaus ir šv. Magdelenos dienomis, išvardytomis jo bulėje. 1503 m. karaliaus Aleksandras padovanoja ją parapinei bažnyčiai, Kauno klebonui Jonui Zaluskiui.

1621 m. Kauno bajoro Andriejaus Skorulskio rūpesčiu Lenkijos ir Lietuvos Respublikos valdovo Zigmanto III Vazos privilegija bažnyčia atiteko benediktinių bendruomenei, pakviestai iš Nesvyžiaus.

Atvykus seserims bažnyčios interjeras atnaujintas barokiniais altoriais. XVIII a. sumūryta šventoriaus tvora. XIX a. trečiajame dešimtmetyje bažnyčios vakarinis fasadas uždengtas priestatu su vargonų choru, o pietinį fasadą – dviaukštė galerija, bažnyčią sujungianti su naujai pastatytu mūriniu vienuolynu.

1948 m. spalio 2 d. sovietinės valdžios bažnyčia buvo uždaryta ir perduota Respublikinei bibliotekai. Nuo 1963 m. iki 1990 m. bažnyčioje buvo įsikūrusi Kauno viešosios bibliotekos knygų saugykla. 1971 m. remonto metu buvo užmūryti langai, nuimtas varpas. Dalis altorių ir paveikslų perduoti laikinam saugojimui M. K. Čiurlionio dailės muziejui.

1990 m. šventovė grąžinama tikintiesiems. Po valymo ir remonto darbų 1992 m. kovo 22 d. bažnyčią atšventino kard. Vincentas Sladkevičius.

Kauno šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčia priklauso Kauno I dekanatui, Šventųjų Petro ir Pauliaus parapijai. Po atšventinimo 1992 m. bažnyčia tapo rektoratu, o 2009 m. šventovė perduota Kauno seserų benediktinių vienuolynui ir yra vadinama Kauno seserų benediktinių vienuolyno bažnyčia.

Vienuolių prašymas

Jubiliejaus komiteto pirmininkė – doc. dr. ses. Gabrielė Aušra Vasiliauskaitė:

„Prašytume prisidėti prie šio didžiulio Jubiliejaus, kuris dar tęsiasi (visi Rėmėjai: juridiniai ir privatūs, kas norėtų, bus išviešinti žiniasklaidoje ir pan., neužmirštant, kad už juos ir jų šeimas pastoviai bus meldžiamasi) pervedant „auką Jubiliejui“ arba „paramą Jubiliejui“ į benediktinių vienuolyno viešosios įstaigos „Domus Laudis“ (įmonės kodas 303311148) sąskaitą LT55 7044 0600 0796 1450. Su įmonėmis galime sudaryti paramos sutartį (sumažinant pelno mokestį). Galima rašyti e-mail: domuslaudis@gmail.com arba skambinti mob. nr. +37068692646 .“