- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nusiginklavimas, politinės santvarkos kaita ir ekonomikos augimas – šie veiksniai nulėmė Vokietijos ir Japonijos užsienio ir saugumo politiką po Antrojo pasaulinio karo.
Dažnai sakoma, kad japonai yra taikiausi žmonės Žemėje. Žinoma, galima sutikti, jei žvelgtume į šios šalies istoriją nuo 1945 m.
Pažvelgus į ilgametę Kinijos istoriją galima pasakyti tą patį. Kiniją būtų sunku įvardyti kaip agresorę – priešingai, ši šalis nuolat kentėjo nuo kitų valstybių išpuolių.
Šio pamąstymo klausimas – kodėl pacifizmas siejamas su Japonija? Prisiminus Antrąjį pasaulinį karą, Japonijos toli gražu negali vadinti taikos balandžiu. Vokietijos atveju situacija – panaši. Iš esmės abi šios šalys pacifistinę politiką pasirinko ne pačios, o verčiamos kitų.
Šiuo atveju turime priverstinio pacifizmo formą. O ar ši pacifizmo forma – tvari? T.y. ar galime sakyti, kad Japonija ir Vokietija ateityje išliks tokios, kokias mes jas įpratę matyti?
Štai čia yra įdomiausia klausimo dalis. Ar galime manyti, kad Japonijos laikysena tarptautinėje arenoje galėtų pakisti, jei to norėtų svarbiausieji tarptautinės sistemos veikėjai?
Rytų Azijos regione kertasi didžiųjų valstybių interesai. Todėl gan sunku nuspėti, kokią taktiką, bandydamos įtvirtinti savuosius interesus, kiekviena iš didžiųjų galių naudos. Kur šiame žaidime bus Japonijos vieta – geras klausimas.
Drąsu būtų sakyti, kad Tokijas galėtų vienas priimti sprendimą apsiginkluoti arba, pavyzdžiui, atsakant į Kinijos, Rusijos ar Šiaurės Korėjos branduolinį potencialą, pasigaminti savo atominę bombą. O jei šį žingsnį žengti paragintų sąjungininkai? Ar suveiktų japoniškas pacifizmas? Ar būtų paisoma devintojo Japonijos konstitucijos straipsnio, teigiančio, kad „šalis atsisako teisės skelbti karą ar pasitelkti kariuomenę tarptautiniams ginčams spręsti“.
Juk JAV prašymu Japonija dalyvavo istorine pavadintoje (nors ir humanitarinėje) misijoje Irake. Taip pat nereikėtų pamiršti Kurilų salų. Dėl šios, drįsime pasakyti, mažareikšmės problemos dvi šalys nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos nėra sudariusios taikos sutarties – tik paliaubas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dainos palaiminimas
Išskirtinis muzikas, Lietuvos chorinės kultūros kūrėjas ir puoselėtojas Lionginas Abarius, jį pažinojusių teigimu, savo gyvenimą matavo Dainų šventėmis – nuo vienos iki kitos. Gyvenimo atskaitos tašku jos tapo daugeliui ta...
-
Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas8
Lietuvą aplankęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia pateikė išvadas, kad iki 2050 m. dirbančių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės nuo dabartinių 1,8 mln. iki 1,3 mln. Taigi likusiems Lietuvoje darbingiem...
-
Lietuvos specialistai6
Visi žino, kad konservatoriai Lietuvoje turi savo kariuomenę – drausmingai balsuojančius rinkėjus. Bet turi ir baimę, kurią jiems kelia konservatoriškai savitas aplinkos suvokimas. ...
-
Kiaulių maras Varšuvoje3
Józefas Klemensas Piłsudskis (1867–1935) ir Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) gana neblogai pažinojo vienas kitą, mat dar 1887 m. pavasarį Józefas Klemensas kartu su savo broliu Bronisławu Piotru (1866–1918) bei Vo...
-
Šamašui teks paplušėti1
Žurnalistu save vadinantis dabar 52-ejų australietis J. Assange’as, kuris buvo kaltinamas nuo 2010-ųjų paviešinęs apie 700 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų, pagaliau paleistas iš kalėjimo Jungtinėje Karalyst...
-
Pažadėtas orumas1
Vakar paskutiniu metiniu pranešimu atsisveikino senasis naujasis Prezidentas, jau po poros savaičių pradėsiantis antrąją kadenciją. Ar Jo Ekscelencija pasakė tai, ką tikėjosi išgirsti piliečiai; ar piliečiai išgirdo tai, ką Jo ...
-
Į frontą – ant piliečių nugarų6
Net vardan 3 proc. BVP gynybai Seimas veltėdžių nevaikys – jokių viešojo sektoriaus reformų nebus. Riebiai pavalgę ponuliai toliau galės vėdinti vidurius savo tuščiuose postuose, už valdiškus pinigus važinėti į egzistenc...
-
Perspėjimas lietuviams31
Šis birželis itin dosnus sporto įvykių. Daugelis dar nespėjome pamiršti krepšinio arenų stogus Lietuvoje kilnojusios LKL finalų serijos, pasibaigusios sensacingu Kauno „Žalgirio“ nuopuoliu. Šiandien įsisuka jau a...
-
Rakštis Vovos pasturgalyje10
Atslinkus 1918-ųjų spaliui, Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) nusprendė esąs atsigavęs po tų pačių metų rugpjūtį vykusio pasikėsinimo sukeltų psichinės ir fizinės sveikatos komplikacijų bei ignoruodamas kūno skleidžiamus signal...
-
Motiejuko ugdymas4
Daugelis ieškome asmeninio ryšio su dirbtiniu intelektu, nes aišku, kad šis dirbtinis Molio Motiejukas auga ne dienomis, o valandomis ir taps milžinu, su kuriuo draugauti apsimoka. ...