- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nusiginklavimas, politinės santvarkos kaita ir ekonomikos augimas – šie veiksniai nulėmė Vokietijos ir Japonijos užsienio ir saugumo politiką po Antrojo pasaulinio karo.
Dažnai sakoma, kad japonai yra taikiausi žmonės Žemėje. Žinoma, galima sutikti, jei žvelgtume į šios šalies istoriją nuo 1945 m.
Pažvelgus į ilgametę Kinijos istoriją galima pasakyti tą patį. Kiniją būtų sunku įvardyti kaip agresorę – priešingai, ši šalis nuolat kentėjo nuo kitų valstybių išpuolių.
Šio pamąstymo klausimas – kodėl pacifizmas siejamas su Japonija? Prisiminus Antrąjį pasaulinį karą, Japonijos toli gražu negali vadinti taikos balandžiu. Vokietijos atveju situacija – panaši. Iš esmės abi šios šalys pacifistinę politiką pasirinko ne pačios, o verčiamos kitų.
Šiuo atveju turime priverstinio pacifizmo formą. O ar ši pacifizmo forma – tvari? T.y. ar galime sakyti, kad Japonija ir Vokietija ateityje išliks tokios, kokias mes jas įpratę matyti?
Štai čia yra įdomiausia klausimo dalis. Ar galime manyti, kad Japonijos laikysena tarptautinėje arenoje galėtų pakisti, jei to norėtų svarbiausieji tarptautinės sistemos veikėjai?
Rytų Azijos regione kertasi didžiųjų valstybių interesai. Todėl gan sunku nuspėti, kokią taktiką, bandydamos įtvirtinti savuosius interesus, kiekviena iš didžiųjų galių naudos. Kur šiame žaidime bus Japonijos vieta – geras klausimas.
Drąsu būtų sakyti, kad Tokijas galėtų vienas priimti sprendimą apsiginkluoti arba, pavyzdžiui, atsakant į Kinijos, Rusijos ar Šiaurės Korėjos branduolinį potencialą, pasigaminti savo atominę bombą. O jei šį žingsnį žengti paragintų sąjungininkai? Ar suveiktų japoniškas pacifizmas? Ar būtų paisoma devintojo Japonijos konstitucijos straipsnio, teigiančio, kad „šalis atsisako teisės skelbti karą ar pasitelkti kariuomenę tarptautiniams ginčams spręsti“.
Juk JAV prašymu Japonija dalyvavo istorine pavadintoje (nors ir humanitarinėje) misijoje Irake. Taip pat nereikėtų pamiršti Kurilų salų. Dėl šios, drįsime pasakyti, mažareikšmės problemos dvi šalys nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos nėra sudariusios taikos sutarties – tik paliaubas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kiek galios turi Trumpo įsakai?
Donaldas Trumpas savo antrąją JAV prezidento kadenciją pradėjo skambiai. Jau pirmąją dieną jis pasirašė apie 200 įvairių dokumentų. Tarp jų – net 50 vykdomųjų įsakų federalinei valdžiai. Nors D. Trumpas ir pasiekė pirmos dienos r...
-
Kumelė medžioja raganas
Šį kartą aš, Viagra Viagrauskaitė, tikroji Sąjūdžio įkūrėja, norėčiau papasakoti skaitytojams apie be galo įdomiai, tačiau tuo pat metu beprasmiškai praleistą Naujųjų metų vakarą. ...
-
Katastrofos nuojautos
Naujasis senasis Jungtinių Valstijų prezidentas tęsia savo šou. Grenlandijos priklausomybės, Panamos kanalo ir Meksikos įlankos klausimai, dar praeitą savaitę kėlę nuostabą visam civilizuotam pasauliui, jau kažin kur praeityje. ...
-
Vilniaus viešasis transportas „veža kilometrus“, o ne keleivius
Vilniečius naujieji metai jau tradiciškai pasitinka augančių kainų lietumi: drastiškai didėja automobilių parkavimo mokesčiai, beveik dvigubai auga viešojo transporto bilietų kainos, didėja komunalinių atliekų surinkimo rinkliav...
-
Nekiršinkite palangiškių ir nemanipuliuokite vaikais!
Nekiršinkite palangiškių ir nemanipuliuokite vaikais! Aš iki „Nemuno aušros” veikėjų lygio tikrai nenusileisiu. ...
-
Hibridinis trampizmas
Sugrįždamas į Baltuosius rūmus Donaldas Trumpas paskelbė „aukso amžiaus“ pradžią, pažadėjo padaryti Ameriką vėl didžią ir veržiasi perrašyti taisykles, pagal kurias gyventa nuo pat 1945 m. ir kuriomis pastaraisiais deši...
-
Kodėl nevalia drausti meno?
Feisbuke pavyko surasti įdomų dalyką. Viena moteris, vardu Talgat, įžvelgė, kad Ermitaže, meno ir kultūros muziejuje Sankt Peterburge, saugoma XII a. skulptūra, vaizduojanti velnią, kai ką labai primena. ...
-
Zombių ideologijos kontūrai3
Mūsų politikieriai užsiima ne viešojo sektoriaus mažinimo ir politikos racionalizavimo darbais, o vėl skatina visuotinę tinginystę ir vegetavimą. Kokio mentaliteto asmenys gali sugalvoti Sausio 13-ąją vainikuoti nedarbu? Nejaugi tie už Lietuv...
-
Karo naujienų nuovargis: kaip išlikti tvirtiems
Tūkstančiai Lietuvos žmonių 1991 m. sausio 13-osios rytą susibūrė ginti savo laisvės nuo Sovietų Sąjungos agresijos. Tai tapo esminiu momentu, atskleidžiančiu, kokią kainą tenka sumokėti už nepriklausomybę. Šiandien, prisimindami ...
-
Kauno viešasis transportas keleiviui draugiškesnis9
Kalbama, kad Vilniuje meras ir administracija siūlys kelti viešojo transporto bilietėlių kainas kone dvigubai (iki 1,5 euro už „pravažiavimą“). ...