O jie turi ir stiprybių, ir silpnybių.

Vykdomieji įsakai (angl. executive orders) priklauso specifinei JAV prezidento įrankių dėžei – vienašališkoms galioms. Ne visos galios tokios. Pavyzdžiui, aukšto rango pareigūnų skyrimui yra reikalingas Senato pritarimas. Marco Rubio tapo naujuoju JAV valstybės sekretoriumi po to, kai D. Trumpas jį nominavo, o senatoriai patvirtino.

Vienašališkoms galioms parlamento pritarimo nereikia. Jos yra dviejų pagrindinių rūšių: direktyvos ir konkretūs sprendimai.

Sprendimai iš esmės nekeičia viešosios politikos. Geras jų pavyzdys – malonės suteikimas. Tai teisiškai stipri galia, kadangi tokio JAV prezidento sprendimo atšaukti negalima. Nors pastaraisiais dešimtmečiais jos naudojimas tapo retesnis, tiek demokratų, tiek respublikonų prezidentai, deja, ją pasitelkia tam, kad padėtų savo draugams.

Tai visiškai nutolo nuo istorinio galios vaidmens – ankstesni JAV prezidentai dažniausiai ja naudodavosi tam, kad pasigailėtų savo politinių ar net karinių priešų. Štai George‘as Washingtonas dar 1794 m. suteikė malonę vadinamojo „Viskio maišto“ dalyviams, kurie priešinosi akcizui stipriems alkoholiniams gėrimams. Andrew Johnsonas po JAV pilietinio karo pasigailėjo visų nugalėtos Konfederacijos karių.

Manau, kad tiek Trumpo malonės suteikimas Kapitolijaus šturmo dalyviams, tiek Joe Biden‘o – jo artimiems šeimos nariams – yra lygiaverčiai. Tai teisėti, bet neteisingi sprendimai, priimti siekiant asmeninės naudos.

Direktyvų tikslas yra keisti valstybės vidaus ar užsienio politiką. Jų irgi yra įvairių – tai vykdomieji įsakai, proklamacijos, memorandumai, nacionalinio saugumo direktyvos, susitarimai su užsienio lyderiais.

Svarbi perskyra yra tarp proklamacijų ir vykdomųjų įsakų – pagal jų tikslinę auditoriją. Įsakai yra skirti vykdomosios valdžios institucijoms ir pareigūnams, o proklamacijos orientuotos į privačius asmenis ir jų grupes.

JAV konstitucija nesuteikia aiškaus ir tiesioginio mandato įsakinėti privatiems subjektams. Todėl nenuostabu, kad proklamacijos iš esmės tapo pranešimais, skirtais įvairioms progoms ir ceremonijoms. Pavyzdžiui, JAV prezidentai sausį skelbia „Amerikos širdies mėnesiu“, kurio metu visuomenė yra skatinama domėtis širdies sveikata.

Tačiau yra išimčių. Ypač karo ir krizių metu proklamacijos gali turėti didelį poveikį. COVID-19 pandemijos metu tiek D. Trumpas, tiek J. Bidenas šiuo būdu siekė riboti migraciją iš šalių, turinčių aukštą sergamumo lygį.

Vienas svarbiausių įvykių JAV istorijoje – laisvės suteikimas visiems vergams Pietuose – Abrahamo Lincolno buvo įgyvendintas būtent proklamacijos forma.

Vis dėlto įprastomis sąlygomis pats galingiausias vienašališkas JAV prezidento svertas yra vykdomieji įsakai. Savo esme jie artimi įstatymo pakaitalui. Vykdomasis įsakas yra prezidento instrukcija federalinės vyriausybės pareigūnams ir įstaigoms. Instrukcijos būna įvairios: pradėti įgyvendinti tam tikrus veiksmus arba sustabdyti juos, pakeisti konkrečią viešąją politiką arba valdymo praktiką.

Štai keli pavyzdžiai, kaip istoriškai buvo naudoti vykdomieji įsakai.

Harry S. Trumanas juo panaikino segregaciją JAV kariuomenėje. Įvairūs JAV prezidentai be Kongreso pritarimo ėmėsi karinių veiksmų prieš Iraną, Libaną, Panamą, Siriją ir kitas valstybes. Richardas Nixonas užšaldė atlyginimus ir produktų kainas. Įsakai buvo leisti reguliuojant žuvų populiacijas, prekybos tarifus, valstybinės žemės naudojimą, sprendžiant įkaitų krizes, keičiant migracijos politiką ir taip toliau.

Po teisybei, tarp D. Trumpo įsakų rasime nemažai istorinių atitikmenų. Tą pačią nepaprastąją padėtį Meksikos pasienyje prezidentas jau buvo paskelbęs pats, savo pirmoje kadencijoje.

Žiūrint į pirmos dienos statistiką, nors ir neišpildė 100 įsakų pažado, Trumpas tikrai lenkia kitus – bent jau nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Daugiausiai pirmąją prezidentavimo dieną iki šiol jų išleidęs buvo J. Biden‘as, devynis.

Žiūrint į visą kadenciją ir istorinius duomenis, D. Trumpui dar teks labai pasistengti. Pirmoje XX a. pusėje JAV prezidentai per metus priimdavo daugiau nei 100 vykdomųjų įsakų, o kartais – net kelis šimtus. Skaičiuojant visus valdymo metu priimtus įsakus, keli to periodo prezidentai netgi peržengė tūkstančio ribą.

Po 1952 m. toks jų aktyvumas gerokai krito. Paties D. Trumpo statistika per pirmąją kadenciją buvo 55 įsakai per metus.

Nors įsakai yra vienašališki, jie turi ir silpnybių.

Pirma, jie turi būti suderinami su JAV konstitucija ir įstatymais. Prezidentas negali viršyti savo įgaliojimų. Dėl to sprendžia teismai. Visgi įsako atšaukimas teisiniu būdu nėra dažnas įvykis – būtent todėl, kad prezidentai įprastai dar iki dokumento paskelbimo jį derina su teisininkais ir federalinėmis įstaigomis.

Tačiau pasitaiko ir nesėkmių – pavyzdžiui, J. Biden‘o planas nurašyti dalį studentų paskolų buvo atmestas Aukščiausiajame teisme.

Trumpo įsakas dėl pilietybės nesuteikimo JAV teritorijoje gimusiems neteisėtų imigrantų vaikams galimai kertasi su JAV konstitucija. Atitinkamai „TikTok“ programėlės draudimo atidėjimas irgi kelia teisinių klausimų – ar prezidentas neviršijo įgaliojimų.

Antra, įsakas visgi nėra įstatymas – kitas prezidentas gali jį paprastai atšaukti. Tai, kad Trumpas išstojo iš Pasaulio sveikatos organizacijos – iš esmės yra J. Biden‘o įsako atšaukimas. Kuris atitinkamai buvo D. Trumpo pirmos kadencijos įsako atšaukimas. Taigi, D. Trumpas iš Pasaulio sveikatos organizacijos išstoja jau antrą kartą.

Trečia, Kongresas gali neskirti finansavimo arba sukurti kitas kliūtis įgyvendinimui. Kartais tai galima apeiti – pavyzdžiui, nepaprastosios padėties Meksikos pasienyje paskelbimas 2019 m. leido D. Trumpui gauti papildomas lėšas sienos statybai.

Klaidinga būtų manyti, kad dabartinis Kongresas lojaliai seks paskui D. Trumpo programą. Reikia akcentuoti, kad respublikonų persvara kaip daugumą turinčios partijos yra mažiausia per daugiau nei šimtą metų.

Teoriškai jie turi penkių vietų persvarą Atstovų rūmuose. Praktiškai, kol neįvyko papildomi rinkimai, ši persvara dabar sudaro tik tris mandatus.

D. Trumpo pastangos skambiai įtvirtinti prezidento autoritetą nuo pirmos dienos gali būti susijusios su suvokimu, kiek ši persvara yra trapi.