Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos ekonomika išlieka atspari ir yra tikėtina, kad 2024 m. bus užfiksuotas maždaug 3 proc. prilygstantis realus ekonomikos augimas.
Į prekybos ginčus su Kinija pasileidusi ES pradeda suvokti, kad šios šalies ekonomika funkcionuoja ne taip, kaip Vakarų ekonomikos. Nuo kritiškos retorikos pereinama prie priemonių. Rytų Europos studijų centro (RESC) Kinijos tyrimų programos asocijuotasis ekspertas Raigardas Boruta sako, kad Pekinas iš tiesų keičia sampratą apie tarptautinės ekonomikos funkcionavimą, o ypač – apie valdžios vaidmenį ekonomikoje.
Balandį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai siekiant po 0,1 proc., BNS kalbinti ekonomistai sako, kad tokie rodikliai nestebina. Analitikai prognozuoja, jog šiemet gali būti pasiekta iki 1 proc. metinė defliacija arba artima nuliui metinė infliacija.
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per ketvirtį paaugus 0,8 proc., o per metus – 2,9 proc., ekonomistai sako, kad tai rodo šalies ekonomikos sugrįžimą „į augimo trajektoriją“ bei leidžia tikėtis tolesnio jos augimo.
Palyginti su devyniomis šalimis, prieš 20 metų įstojusiomis į ES, pagal materialinės gerovės rodiklius padarėme didžiausią šuolį. Tačiau srityse, kuriose ES įtaka mažesnė, pokyčiai šlubuoja.
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų.
Mažiausia metų infliacija Baltijos valstybėse kovą užfiksuota Lietuvoje, o didžiausia išliko Estijoje. Lietuvoje metų infliacija praėjusį mėnesį sulėtėjo iki nulinės nuo 7/10 proc. vasarį. Ir tai yra mažiausia metinė infliacija nuo 2020 m. gruodžio. Apie tai, kodėl Lietuvoje kainos mažėja, kai Latvijoje ir Estijoje auga, LNK žurnalistas kalbėjosi su kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėju Arūnu Vizicku.
Statistikams kovą fiksavus artimą nuliui metinę infliaciją ir daugiau nei 2 proc. kritusias vartojimo prekių kainas, jos toliau kristi nebeturėtų, sako analitikas.
Lenkijoje nuo šio mėnesio pabrango maisto produktai, vėl įsigaliojus lengvatiniam 5 proc. PVM tarifui. Iki praėjusio mėnesio PVM maisto produktams buvo 0 proc. Mokesčiai vėl išaugo, zloto kursas nukrito, infliacija Lenkijoje – apie 12 proc. Ar apsimoka lietuviams vykti ten apsipirkti? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Citadele“ banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.