- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje jau projektuojami nauji daugiabučiai ir biurų pastatai, kurie turės priedangas. Po kelerių metų diskusijų aiškėja rekomendacijos ir reikalavimai, kaip jas statyti ir įrengti, tačiau tai reiškia ir augančias nekilnojamojo turto kainas. Skaičiuojama, kad vidutinei šeimai perkant naujos statybos būstą, teks papildomai susimokėti už dar penkis kvadratinius metrus priedangos. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu.
– Visą reglamentaciją jūs jau turite?
– Ministerija pristatė asociacijai dokumentą, kuris reglamentuoja, kaip reikia įrenginėti priedangas, slėptuves, kokie reikalavimai, kokie inžineriniai sprendimai turi būti įgyvendinti. Mes susipažinome su šiuo dokumentu ir manome, kad jis daug aiškiau išaiškina projektuotojams, statybininkams, ką reikia padaryt, kad tokie infrastruktūros statiniai atsirastų, ten kur turi.
– Kiek anksčiau jau buvo architektų rekomendacijos klausimas. Dabar, jūsų akimis, tas dokumentas, kurį matėte, tie reikalavimai yra brangiai kainuojantys ar ne, kalbant apie naujas statybas?
– Jeigu priedangų įrengimui, nemanau, kad tai labai brangus statinys, kadangi numatytas normatyvas, kiek vienam asmeniui turi būti ploto skiriama priedangoj. Ten yra nuo 0,7 iki 1,5 kv. m. Tai skaičiuojam labai paprastai. Jeigu laiptinėje yra 20 butų ir vienam bute gyvena trys asmenys, pasidauginam ir turim tos patalpos plotą. Jeigu ten dvi ar trys laiptinės, atitinkamai susiskaičiuojame plotą ir matom, kad vienam butui reikia skirti kokius 5 kv. m.
– Vadinasi, perkant butą, dar reikėtų pasiskaičiuot, kad reikės susimokėt už 5 papildomus kvadratus?
– Apytikriai. Kadangi vidutinis vieno buto dydis Lietuvoje yra 56 kv. m. ir atitinkamai skaičiuojame, kad apie 5 kv. m. kiekvienai šeimai reikia turėti priedangoj vietos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet priedanga turi būti ne gipskartonis. Pagal reikalavimus tai turi būti mūras, betonas, vadinasi, pigu taip pat nebus?
– Jeigu šildoma patalpa, daugiau kainuos. Jeigu nešildoma, vis tiek, manau, kad 1 kv. m. būtent tos priedangos pabrangins butą apie 70-80 eurų. Gali būti iki 100 eurų, jeigu sanmazgą įrenginėsime, jeigu įrenginėsime atskirą išėjimą, truputį nutolusį nuo statinio. Aišku, čia pati statyba tiek gali pabranginti, bet skaičiuoti reikia žemę, projektavimą, visus kitus pridėtinius kaštus. Tai, manau, kad ten kosmosas nebus, bet kiekvienas kvadratinis metras priedangos, aišku, žmogui suteiks ne tik saugumo, bet ir prievolę mokėti už pirkimą. Bet niekas dar nekalba apie tai, kiek kainuos priežiūra. Kadangi, jeigu šildoma patalpa, reikės už šildomo ploto tūrį mokėt, valyti, vėdinti reikės. Jeigu yra rekuperacinės sistemos įdiegtos, tai reikia ir šitą patalpą vėdinti.
– Kas yra nepigu?
– Tai kiekviena inžinerinė infrastruktūros detalė statinį brangina. Bet jeigu kalbėtume apie slėptuves, tai jau jos įrengimui ženkliai daugiau reikia investuot ir tai ne 100-200 kv. m., tai gali būt kaip ir buto 1 kv. m. kaina, tokia gali būt ir slėptuvės kaina.
– Dabar reikalavimas aukštesniems daugiabučiams – priedangos ar slėptuvės reikia?
– Daugiabučiams reikia priedangos, kadangi priedanga yra laikinai pasislėpti, iki 3-4 val. O slėptuvė yra ilgesniam buvimui, ten yra numatytas tualetas, gal kažkoks medicininis punktas, vėdinimo sistema, vandens, maisto atsargos.
– Ar daugiabučiams būtų reikalingos ne tik priedangos, bet ir tikros rimtos slėptuvės?
– Aš galvoju, kad karo grėsmė šiandien verčia pergalvoti visą saugumo filosofiją, visiškai keičiasi požiūris į saugumą. Jeigu pradėsime įrenginėti kiekviename name slėptuvę, galvoju, kad finansiškai tai bus labai brangu. Galvoju, kad ten, kur yra didžiulis žmonių susitelkimas, reikėtų įrengti slėptuves. O, pavyzdžiui, Statybininkų asociacija siūlo Vilniaus miestui, kur didžiausia koncentracija, pradėti statyti metro. Čia priklauso nuo koncepcijos, nuo mūsų išteklių ir požiūrio į saugumą.
– Tas reglamentavimas, architektų rekomendacijos, kurias jau turime ir kurios yra aiškios, ar jomis gali naudotis ir tie, kurie turi ir senesnės statybos namus ir norėtų kažką persitvarkyti tenai?
– Manyčiau, jeigu mes šiandien kalbame apie priedangas, paklausčiau pirmiausiai, ar visi piliečiai draudžia draudimo kompanijose savo būstus? Ne visi. Ir klausimas, ar visi į saugumą turi vienodą požiūrį? Manau, kad ne visi. Jeigu elgiamės atsakingai, tai, ko gero, kiekvienam namui, kiekvienai bendruomenei reikėtų pasirūpinti ir įsirengti priedangą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...