– Visą reglamentaciją jūs jau turite?

– Ministerija pristatė asociacijai dokumentą, kuris reglamentuoja, kaip reikia įrenginėti priedangas, slėptuves, kokie reikalavimai, kokie inžineriniai sprendimai turi būti įgyvendinti. Mes susipažinome su šiuo dokumentu ir manome, kad jis daug aiškiau išaiškina projektuotojams, statybininkams, ką reikia padaryt, kad tokie infrastruktūros statiniai atsirastų, ten kur turi.

– Kiek anksčiau jau buvo architektų rekomendacijos klausimas. Dabar, jūsų akimis, tas dokumentas, kurį matėte, tie reikalavimai yra brangiai kainuojantys ar ne, kalbant apie naujas statybas?

– Jeigu priedangų įrengimui, nemanau, kad tai labai brangus statinys, kadangi numatytas normatyvas, kiek vienam asmeniui turi būti ploto skiriama priedangoj. Ten yra nuo 0,7 iki 1,5 kv. m. Tai skaičiuojam labai paprastai. Jeigu laiptinėje yra 20 butų ir vienam bute gyvena trys asmenys, pasidauginam ir turim tos patalpos plotą. Jeigu ten dvi ar trys laiptinės, atitinkamai susiskaičiuojame plotą ir matom, kad vienam butui reikia skirti kokius 5 kv. m.

– Vadinasi, perkant butą, dar reikėtų pasiskaičiuot, kad reikės susimokėt už 5 papildomus kvadratus?

– Apytikriai. Kadangi vidutinis vieno buto dydis Lietuvoje yra 56 kv. m. ir atitinkamai skaičiuojame, kad apie 5 kv. m. kiekvienai šeimai reikia turėti priedangoj vietos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet priedanga turi būti ne gipskartonis. Pagal reikalavimus tai turi būti mūras, betonas, vadinasi, pigu taip pat nebus?

– Jeigu šildoma patalpa, daugiau kainuos. Jeigu nešildoma, vis tiek, manau, kad 1 kv. m. būtent tos priedangos pabrangins butą apie 70-80 eurų. Gali būti iki 100 eurų, jeigu sanmazgą įrenginėsime, jeigu įrenginėsime atskirą išėjimą, truputį nutolusį nuo statinio. Aišku, čia pati statyba tiek gali pabranginti, bet skaičiuoti reikia žemę, projektavimą, visus kitus pridėtinius kaštus. Tai, manau, kad ten kosmosas nebus, bet kiekvienas kvadratinis metras priedangos, aišku, žmogui suteiks ne tik saugumo, bet ir prievolę mokėti už pirkimą. Bet niekas dar nekalba apie tai, kiek kainuos priežiūra. Kadangi, jeigu šildoma patalpa, reikės už šildomo ploto tūrį mokėt, valyti, vėdinti reikės. Jeigu yra rekuperacinės sistemos įdiegtos, tai reikia ir šitą patalpą vėdinti.

– Kas yra nepigu?

– Tai kiekviena inžinerinė infrastruktūros detalė statinį brangina. Bet jeigu kalbėtume apie slėptuves, tai jau jos įrengimui ženkliai daugiau reikia investuot ir tai ne 100-200 kv. m., tai gali būt kaip ir buto 1 kv. m. kaina, tokia gali būt ir slėptuvės kaina.

– Dabar reikalavimas aukštesniems daugiabučiams – priedangos ar slėptuvės reikia?

– Daugiabučiams reikia priedangos, kadangi priedanga yra laikinai pasislėpti, iki 3-4 val. O slėptuvė yra ilgesniam buvimui, ten yra numatytas tualetas, gal kažkoks medicininis punktas, vėdinimo sistema, vandens, maisto atsargos.

– Ar daugiabučiams būtų reikalingos ne tik priedangos, bet ir tikros rimtos slėptuvės?

– Aš galvoju, kad karo grėsmė šiandien verčia pergalvoti visą saugumo filosofiją, visiškai keičiasi požiūris į saugumą. Jeigu pradėsime įrenginėti kiekviename name slėptuvę, galvoju, kad finansiškai tai bus labai brangu. Galvoju, kad ten, kur yra didžiulis žmonių susitelkimas, reikėtų įrengti slėptuves. O, pavyzdžiui, Statybininkų asociacija siūlo Vilniaus miestui, kur didžiausia koncentracija, pradėti statyti metro. Čia priklauso nuo koncepcijos, nuo mūsų išteklių ir požiūrio į saugumą.

– Tas reglamentavimas, architektų rekomendacijos, kurias jau turime ir kurios yra aiškios, ar jomis gali naudotis ir tie, kurie turi ir senesnės statybos namus ir norėtų kažką persitvarkyti tenai?

– Manyčiau, jeigu mes šiandien kalbame apie priedangas, paklausčiau pirmiausiai, ar visi piliečiai draudžia draudimo kompanijose savo būstus? Ne visi. Ir klausimas, ar visi į saugumą turi vienodą požiūrį? Manau, kad ne visi. Jeigu elgiamės atsakingai, tai, ko gero, kiekvienam namui, kiekvienai bendruomenei reikėtų pasirūpinti ir įsirengti priedangą.