Svarbi įgūdžių pusiausvyra

Viena ryškiausių ir vaikus vienijančių savybių – smalsumas, sako ilgametę ugdymo patirtį turinti Vitlio licėjaus vadovė Jovita Ponomariovienė. Tačiau tam, kad vaikai gyvenime išlavintų itin svarbius gebėjimus, smalsumą reikia nukreipti tinkama linkme, priduria ji.

„Šiandien vaikai daug laiko praleidžia prie ekranų ir darbas kompiuteriu yra toks pat svarbus įgūdis kaip skaitymas, rašymas ar matematika. Išmaniųjų technologijų, kurios šiandien gausiai naudojamos ugdymo procese, bijoti tikrai nebereikėtų. Tačiau svarbi pusiausvyra, nepamirštant ir įprastų, ne skaitmeninių, veiklų ir žaidimų“, – sako pedagogė.

2021 m. Europos Komisijos duomenys rodo, kad kas antras 11–15 metų paauglys Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo lyties, praleidžia prie ekranų daugiau nei dvi valandas. Tikėtina, kad per pandemiją realus prie kompiuterio ar kitų išmaniųjų įrenginių praleidžiamas laikas galėjo būti ir kelis kartus didesnis.

Kad išmaniosios technologijos siūlo aibę veiklų, bet jomis apsiriboti nederėtų, pritaria ir japoniškų edukacinių žaislų ekspertė Metodija Vidūnaitė. Ji pastebi, kad kai kada šių dienų vaikams sunku susikoncentruoti, visko norisi vieno mygtuko paspaudimu, o per daug laiko leidžiant prie ekranų, nelavinami kiti svarbūs įgūdžiai, tokie kaip motorika, erdvinis mąstymas, kūrybiškumas ir daugybė kitų.

Tokia veikla mokinius motyvuoja kurti, mokytis vertinti savo gebėjimus, spręsti iššūkius – šie gebėjimai svarbūs asmeniniam tobulėjimui ir siekiant užsibrėžtų tikslų.

Nauda vystymuisi ir mokymuisi

Pedagogė J. Ponomariovienė patvirtina, kad konstravimas gali turėti įtakos vaikų vystymuisi ir ateities sėkmei mokantis ir dirbant. Pasak jos, užsiimdami konstravimu vaikai lavina skirtingus įgūdžius.

„Žaidimai su konstruktoriais skatina vaikus kurti, eksperimentuoti ir ieškoti kūrybiškų problemų sprendimo būdų – tai svarbūs įgūdžiai ateities darbo rinkoje. Be to, jie padeda suprasti pagrindinius inžinerijos, technologijų ir mokslo principus – tai gali atverti duris ateities profesijoms šiose srityse. Konstravimo procesas skatina vaikus mąstyti kritiškai ir analitiškai – jie turi apgalvoti, kaip suderinti skirtingus elementus, suprasti, kaip veikia mechanizmai ir priimti sprendimus, kad projektas būtų sėkmingas“, – vardija pašnekovė.

Konstravimas taip pat skatina dirbti komandoje, dalytis atsakomybėmis ir bendradarbiauti su kitais. Šie įgūdžiai svarbūs bet kurioje profesijoje, kur būtinas komandinis darbas.

„Tokia veikla mokinius motyvuoja kurti, mokytis vertinti savo gebėjimus, spręsti iššūkius – šie gebėjimai yra svarbūs asmeniniam tobulėjimui ir siekiant užsibrėžtų tikslų ateityje, padeda įdomiau mokytis“, – pabrėžia J. Ponomariovienė.

Praverstų tėvų pagalba

Anot J. Ponomariovienės, pamokų metu konstravimas gali būti pasitelkiamas ir kalbai pažinti (konstruojant raides, žodžius), ir mokantis skaičiuoti, atliekant matematinius veiksmus. Ugdymo įstaigose, kur vaikų netrikdo televizijos ekranai ar išmanieji telefonai, į konstravimo ar kitas naudingas veiklas įsitraukti lengviau. Kaip mažuosius tuo sudominti namuose?

„Kartais vaikus sunku įtraukti į veiklą, kuri ne tokia dinamiška kaip vaizdai ekrane, tačiau būdų sudominti tikrai yra“, – tvirtina M. Vidūnaitė.

Tiesa, edukacijos ekspertės teigimu, nereikėtų tikėtis, kad patys vaikai atras alternatyvių užsiėmimų naudą ir malonumą, svarbi ir tėvų pagalba.

„Suaugusieji turėtų vaikus supažindinti su naujais žaislais ir žaidimais. Yra vaikų, atmetančių naujus žaislus ir žaidimus, nes nesinori išeiti iš komforto zonos. Reikėtų pasistengti užtikrinti tokių žaislų matomumą ir patogią prieigą – naudingus žaidimus namuose laikyti gerai matomoje vietoje. Tėvai turėtų inicijuoti žaidimą ir bent šiek tiek pabūti su vaikais, kol šie įsitrauks į veiklą. Svarbiausia – būti pavyzdžiu. Jei norisi, kad vaikai mažiau laiko leistų prie ekranų ir dažniau užsiimtų žaidimais, tėvai turėtų rodyti pavyzdį“, – sako ji.