- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos apsaugos specialistai pastebi, kad anksčiau susirūpinimą kėlė per didelis vaikų svoris, o dabar skelbiama, jog daugėja vaikų, kurie sveria nepakankamai. Praktikai atkerta, kad tokių vaikų nemato, o nutukimo tik daugėja, kaip ir raidos sutrikimų.
Teigiama, kad kas penktas mokinys pernai svėrė per daug. Dažniausiai ši problema palietė aštuonių–septyniolikos metų amžiaus moksleivius.
„Džiugina tendencija, kad pradėjo mažėti mokinių, kurie turi per didelį svorį. Pandemijos metu buvo padidėjimas, dabar mažėja. Nerimą kelia per mažo svorio mokinių didėjimas“, – kalbėjo Higienos instituto atstovė Indrė Židonienė.
Teigiama, kad per mažai sveria net 16 proc. vaikų. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras (VVSB) išskiria ir paaugles nuo trylikos metų.
„Socialiniai tinklai daro įtaką. Būna emocinis valgymas. Svarbu nesilaikyti dietų, siekiant sumažinti svorį, kurį vaikai įsivaizduoja kaip per didelį“, – šnekėjo VVSB direktoriaus pavaduotoja Aurelija Šiautkulienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vaikų grupėje iki šešių metų per mažai sveria beveik 27 proc.
„Mes klinikinėje praktikoje nematome, kad mažo svorio vaikų daugėtų, kiek buvo parodyta“, – teigė vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Profesorius V. Urbonas sakė, kad duomenys nebūtinai atspindi realybę ir nereiškia, kad Lietuvos vaikai per daug sulysę.
„Duomenys buvo pateikti pagal kūno masės indeksą (KMI), o jo įvertinimas nėra labai tikslus. KMI normos yra visiškai kitokios nei suaugusiųjų“, – šnekėjo V. Urbonas.
„Kai įveda mokinio ūgį ir svorį, e. sveikatos sistema automatiškai priskiria į kurią masės indekso grupę mokinys pakliūva“, – pabrėžė I. Židonienė.
„Nutukimo daugėja“, – tvirtino V. Urbonas.
Ar gali būti kalta genetika? V. Urbonas sako, iki 30 proc. – taip. Visa kita – maistas ir fizinis aktyvumas, kurį riboja ekranai ir paspirtukai.
„Daugėja raidos sutrikimų, pavyzdžiui, autizmo“, – aiškino V. Urbonas.
„Tikslių duomenų, kiek tokių vaikų yra Lietuvoje, neturiu. Remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, tai kai kuriose išsivysčiusiose šalyse iš 60 vaikų vienas yra autistas“, – nurodė V. Urbonas.
Net pasaulio medicina kol kas negali atsakyti, kodėl daugėja autizmo sutrikimų. Anot V. Urbono, genetika – ne pagrindinis veiksnys. Prielaidų nemažai –žarnyno mikrobiota, ekologija, aplinka, maistas, emocijos, tie patys ekranai.
Pirmieji duomenys teigia, kad jeigu vaikas ilgai naudoja ekranus iki metų amžiaus, sulaukus trijų metų atsiranda autizmo tikimybė.
Iki dviejų metų vaikams apskritai rekomenduojama neduoti jokių ekranų.
„Pirmieji duomenys teigia, kad jeigu vaikas ilgai naudoja ekranus iki metų amžiaus, sulaukus trijų metų atsiranda autizmo tikimybė, čia japonų duomenys“, – kalbėjo V. Urbonas.
Specialistai akcentuoja ir atvejus, kai tėvai vaikų nusprendžia neskiepyti, taip pat pateikia, kokiomis ligomis vaikai serga dažniausiai.
„Ikimokyklinukai dažniausiai serga kvėpavimo sistemos, infekcinėmis, parazitų sukeltomis ligomis. Vyresni vaikai turi regėjimo ir virškinimo sutrikimų. Tiek ikimokyklinio amžiaus, tiek vyresniems stebima, kad ligotumas didėjantis“, – sakė I. Židonienė.
Ministerija pastebi, kad kasmetiniai profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai kelia iššūkių, mat pasitikrinti nori visi vienu metu, dažniausiai rugpjūtį.
„Tėveliams reiktų pagalvoti, ar tikrai rinktis sveikatos patikrinimą būtent tais mėnesiais“, – nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Kristina Jokimaitė.
Norint išvengti eilių, rekomenduojama rinktis kitus mėnesius ir patikrą pasiankstinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais2
Įsigaliojus naujai tvarkai pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais, penktadienį pranešė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. ...
-
Vyrų krūtinės padidėjimas: apie priežastis ir sprendimo būdus2
Kiekvienas jautriai priimame išvaizdos pokyčius, ypač, kai jie yra netikėti ir nebūdingi. Pavyzdžiui, vyrų atveju, tai padidėjusi krūtinė. Čia kalbame ne apie nedidelius krūtinės pokyčius, bet apie akivaizdų krūtinės pasikeitimą, kuris ...
-
Erkės ir jų keliamas pavojus: ką būtina žinoti?
Šiltėjant orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, kur susiduriame su įvairiais gyviais, tarp kurių ir erkės. Šie maži, bet grėsmingi parazitai gali būti pavojingų ligų, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių mūsų sveikatai, n...
-
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams5
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. ...
-
Konkursas į Panevėžio ligoninės vadovus neįvyko, SAM dar kartą ieškos naujo direktoriaus1
Nei vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus, konkursas į Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) direktoriaus pareigas neįvyko ir artimiausiu metu bus skelbiamas iš naujo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsa...
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?17
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą19
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?8
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...