Skaičiuojama, kad apie 1,5 proc. žmonių visame pasaulyje yra diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Jo bruožai dažniausiai išryškėja dar vaikystėje, tačiau daugėja žmonių, kuriems autizmas nustatomas sulaukus vidutinio amžiaus.
Greitas gyvenimo tempas ir tobulėjančios technologijos itin neigiamai veikia šiuolaikinių tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Mat neretai tėvai, norėdami pailsėti ar atlikti svarbius darbus, leidžia vaikams naudotis ekranais, nė nesusimąstydami apie tai, kaip neribojamas laikas ir nekontroliuojamas turinys gali paveiktų jų fizinę ir psichikos sveikatą. Apie ekranų žalą mažamečių sveikatai, pirmuosius signalus ir rekomenduojamą turinį pasakoja doc. dr. Indrė Bakanienė, laikinai pareigas einanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė.
Jausmą, kai susirūpinimą ir abejones dėl vaiko raidos specialistai įvardija autizmo diagnoze, tėvai dažnai apibūdina kaip žemės susvyravimą po kojomis.
Vaiko ar jaunuolio diagnozės pripažinimas, galimi karjeros pokyčiai, aplinkinių supratingumo trūkumas ir nežinomybė – specialistai įvardija, kad mažiausiai tiek didžiųjų krizių išgyvena autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų tėveliai. Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ projektų koordinatorė, individualiosios psichologijos konsultantė Sandra Lopetaitė pati augina autistišką sūnų ir jau daug metų stengiasi padėti panašaus likimo šeimoms. Moteris dalijasi, su kokiais iššūkiais susiduria tėvai, ir pataria, kaip juos spręsti.
Balandis – visame pasaulyje žinomas kaip autizmo supratimo, priėmimo mėnuo. Minint autizmo supratimo mėnesį, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ išplatinus kvietimą atvaizduoti begalybės – autizmo simbolio – ženklą, buvo sulaukta daugiau nei 600 nuotraukų iš visos Lietuvos.
Kova su švietimo sistema – taip savo istoriją pristato sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą, auginanti moteris. Anot jos, nesulaukęs tinkamos pagalbos vaikas mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius, galiausiai teko keisti mokyklą. Šeimoms atstovaujanti asociacija sako, kad būna taip, jog padėjėjai, užuot padėję vaikams, budi per pertraukas, pavaduoja mokytojus, dirba kitus darbus.
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times“, „Sundy Times“ knygų sąrašą patekusios ir daugybę apdovanojimų pelniusios knygos „Išskirtinis spindesys“ autorė. Keliaudama po pasaulį ji vaikams pasakoja savo istoriją ir kalba apie tai, kad diagnozuota neuroįvairovė neužkerta kelių į svajones.
Sveikatos apsaugos specialistai pastebi, kad anksčiau susirūpinimą kėlė per didelis vaikų svoris, o dabar skelbiama, jog daugėja vaikų, kurie sveria nepakankamai. Praktikai atkerta, kad tokių vaikų nemato, o nutukimo tik daugėja, kaip ir raidos sutrikimų.
Autizmas, dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra kitokios galvos smegenų struktūros nulemta būklė, kuriai būdingas bendravimo, elgesio ir pasaulio suvokimo kitoniškumas. Vaikų neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė paneigia gajus mitus apie autizmą ir paaiškina, kodėl svarbu jį diagnozuoti kuo anksčiau.
Autizmas Lietuvoje apipintas įvairiais stereotipais, o ką jau kalbėti apie suaugusiųjų autizmą. Tokia diagnozė Lietuvoje įteisinta tik 2015-aisiais ir šiuo metu autizmas oficialiai diagnozuotas vos pusei tūkstančio suaugusių lietuvių.