- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo seniūnai ketvirtadienį išėmė iš darbotvarkės projektus, kuriais būtų užveriami rinkimų duomenys.
„Išėmėm bendru sutarimu, atsižvelgėm ir į žiniasklaidos išsakytą kritiką, kad tas dešimt metų terminas išlaikant kandidatų duomenis yra per trumpas“, – BNS sakė konservatorių atstovas Jurgis Razma.
Seimas ketvirtadienį planavo balsuoti dėl pataisų, kurios praėjus dešimčiai metų užvertų didžiąją dalį rinkimų duomenų, o po 100 metų – ir pačius rinkimų rezultatus.
Šiuos projektus sukritikavo Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).
Organizacijų ketvirtadienį paskelbtame pareiškime Seimo nariai raginami „neatimti iš žmonių teisės į informaciją apie kandidatus į svarbiausius valstybinius politinius postus“.
„Jei šiandien Seime būtų priimtos kelių įstatymų pataisos, jau artimiausiu metu gali nutikti taip, kad Lietuvos žmonėms butų atimta teisė žinoti savo šalies istoriją. Tai yra visuomenei svarbūs duomenys apie kandidatus į politinius postus būtų šalinami iš viešosios erdvės“, – sakoma ketvirtadienį prieš Seimo posėdį paskelbtame pareiškime.
Jei šiandien Seime būtų priimtos kelių įstatymų pataisos, jau artimiausiu metu gali nutikti taip, kad Lietuvos žmonėms butų atimta teisė žinoti savo šalies istoriją.
Organizacijos taip pat atmeta Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto argumentus, kad pataisas reikia priimti dėl sugriežtintų asmenų apsaugos duomenų taisyklių – Europos sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BADR).
„Minėtų pataisų autoriai tokius pasiūlymus pateikė neva įgyvendinami nuostatas. Tačiau teikiant minėtas nebuvo akcentuojama, jog BDAR reikalavimai riboti duomenų prieinamumą apie rinkimų kandidatus gali būti taikomi tik tokiu atveju, jei šie duomenys nėra susiję su visuomenės teise gauti informaciją apie rinkimų kandidatus. Šiuo atveju kaip tik ir yra akivaizdu, jog svarbių visuomenei asmens duomenų skelbimas apie kandidatus Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose yra būtinas siekiant užtikrinti viešąjį interesą“, – sakoma pareiškime.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad „dabartinis pasiūlymas stumia mūsų visuomenę į užmarštį ir vienareikšmiai sumažins skaidrumo lygį politikoje“.
Lietuvos žurnalistų sąjunga atkreipia ypatingą dėmesį, kad „šiandien kaip niekada svarbu, jog visuomenė galėtų laisvai ir netrukdomai pasiekti patikimą oficialią informaciją apie kandidatus į politikus“.
„Jei tokie duomenys VRK ar kitų valdžios institucijų duomenų bazėse būtų neprieinamai žmonėms, viešoje erdvėje apie kandidatus iš esmės liktų visa kita sukurta (nebūtinai patikima) informacija. Tokiu atveju nebūtų įgyvendinta politikų „teisė būti pamirštam“, bet greičiausiai viešoje erdvėje liktų ir daug netikslios bei nepatikimos informacijos, o oficialūs ir patikimi duomenys būtų užverti nuo visuomenės“, – pažymi Žurnalistų sąjunga.
Seimas ketvirtadienį planavo priimti rinkimų įstatymų pataisas, kurios praėjus dešimčiai metų užvertų didžiąją dalį rinkimų duomenų, o po šimto metų – ir pačius rinkimų rezultatus.
Iš pradžių siūlęs kandidatų duomenis apie turtą, pajamas, interesus viešinti penkerius metus po rinkimų, o pačius rinkimų rezultatus – 50 metų, vėliau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė, kad viešinimo terminai būtų pratęsti atitinkamai iki dešimt ir 100 metų.
Informacija apie kandidatų tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, šeimos narių vardus būtų skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.
Šiuo metu visi šie duomenys Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje prieinami neterminuotai.
Seimo komiteto vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė teigia, jog pakeitimais siekiama rasti balansą tarp teisės žinoti ir asmens teisės būti užmirštam.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda tikisi, kad ministrų keitimo klausimas bus išspręstas labai greitai
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad ministrų keitimo klausimas vykstant Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo procedūrai bus išspręstas „labai greitai“. ...
-
G. Nausėda apie opų klausimą: tikrai niekas nėra suinteresuotas dirbtinai tempti laiko2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis su premjere Ingrida Šimonyte kitą savaitę aptarti Lietuvos kandidatą į eurokomisarus. ...
-
Civilinės sąjungos įstatymas: po rietenų aistros išsikvėpė?5
Politinės aistros, kad civilinės sąjungos tarp tos pačios lyties asmenų įteisinimas Seime turėjo vykti ketvirtadienį, regis, išsikvėpė. ...
-
Regionų partija teikia reitingavimui kandidatų į Seimą sąrašą1
Ketvirtadienį posėdžiavusi Lietuvos regionų partijos taryba sudarė pirminį kandidatų į Seimą sąrašą ir teikia jį politinės jėgos nariams reitinguoti. ...
-
V. Blinkevičiūtė: G. Landsbergiui bus sudėtinga tapti eurokomisaru9
Valdančiųjų konservatorių lyderiui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bus sudėtinga tapti eurokomisaru, sako opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. ...
-
V. Landsbergio pastabos TS-LKD rinkimų programai: ragino nepamiršti koalicijos partnerių9
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai tvirtinant trumpąją rinkimų programą, partijos garbės pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ragino konservatorius nepa...
-
G. Landsbergis: svarbu, kad po Seimo rinkimų Vyriausybė būtų formuojama centro politinių jėgų22
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, jog po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų svarbu, kad valdančiojoje daugumoje ir Vyriausybėje išliktų centro partijos. ...
-
TS-LKD sąrašą Seimo rinkimuose ves I. Šimonytė, antras jame – G. Landsbergis49
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą į Seimo rinkimus ves premjerė Ingrida Šimonytė, antrasis jame partijos pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda JK susitiko su Norvegijos, Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiais
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimo Jungtinėje Karalystėje paraštėse susitiko su Norvegijos ir Armėnijos premjerais, Azerbaidžano prezidentu. ...
-
Dalis Lietuvos europarlamentarų balsavo už U. von der Leyen perrinkimą, prieš – A. Veryga10
Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) ketvirtadienį antrai kadencijai paskyrus Europos Komisijos pirmininke, dalis Lietuvos europarlamentarų – Virginijus Sinkevičius, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius ir Paulius Saudargas – vie&scaro...