- Irtautė Gutauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarai nevienareikšmiškai vertina šeštadienį pasibaigsiančią Seimo rudens sesiją. Visgi tiek valdantieji, tiek opozicija sutinka, kad pastaroji savaitė, kurios metu vyko dvi Seimo narių apkaltos, pareikalavo daug jėgų.
„Vertinčiau kaip tokią rezultatyvią, audringą ir su kai kuriais sprendimais, dėl kurių šiek tiek kirba negeras jausmas“, – prieš paskutinį sesijos posėdį šeštadienį žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Pastaroji savaitė, matyt, ypatingai išskirtinė, žvelgiant į visų Seimų istoriją, nes dvi apkaltos per savaitę – dar tokios situacijos nesame turėję“, – pridūrė ji.
V. Čmilytė-Nielsen tikisi pavasario sesijoje pratęsti rudenį pradėtas diskusijas apie saugumą ir gynybą.
„Bet ji buvo ir rezultatyvi, priėmėme nemažai svarbių sprendimų – biudžetas priimtas anksčiau nei įprastai, socialinės srities daug klausimų, gynyba, švietimas. Tai dalykai, apie kuriuos nuolat diskutuojame, kurie yra svarbiausi Lietuvos žmonėms – jiems buvo skirtas dėmesys“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Akcentuočiau saugumą, gynybą, kaip vieną sričių, kuri dabar jau sulaukė daug diskusijų ir neabejotinai sulauks dėmesio, tęsis ta diskusija ir pavasario sesijoje“, – teigė ji.
Savo ruožtu Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad sesijos pabaigoje vykusios Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio apkaltos „nepridėjo šlovės“ Seimui.
„Iš tikrųjų, Seimo sesijos pabaiga neprideda šlovės Seimui, ir, sakyčiau, daro gėdą visai teisinei valstybei. Tai, kas įvyko su nepavykusia apkalta Vytautui Gapšiui, yra dalykas, kuris liks kurį laiką aptarinėjamas kaip šios kadencijos vienas iš bruožų, vienas iš simptomų“, – žurnalistams kalbėjo V. Mitalas, pridurdamas, kad apkaltų vykdymo klausimą dar reikės išspręsti.
„Man atrodo, kad mes galime sutvarkyti šitą klausimą, pakeičiant apkaltos institutą taip, kad kai kitas atvejis toks atsitiktų, Seimui nebereiktų balsuoti ir nebereiktų tikrintis savo gebėjimų priimti sprendimus“, – pažymėjo „laisvietis“.
Opozicija apie rudens sesiją: pavargome
Tuo metu opozicijos atstovai paskutinę Seimo rudens sesijos dieną teigė esantys pavargę. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Sauliaus Skvernelio nuomone, sesijos pagrindiniu akcentu tapo parlamentarų V. Gapšio ir P. Gražulio apkaltos.
„Iš pradžių kankintis reikėjo su tuščia darbotvarke, dabar kankintis su perkrauta darbotvarke. Matyt, sesijos pagrindinis akcentas – apkaltos. Turbūt įsiminė visiems kaip pats svarbiausias, prasmingiausias dalykas“, – žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė rudens sesiją apibūdino kaip sudėtingą. Anot jos, jau šios sesijos metu pasijautė, kad kitais metais vyks treji rinkimai.
„Sesija tikrai buvo labai sudėtinga, sunki, visi pavargome. Aš pirmiausia pasakyčiau, kad tikrai jaučiasi prasidėję rinkiminiai metai. Vyksta politinių oponentų mūšiai – tarp priešingų stovyklų, bet taip pat ir valdančiųjų tarpe, taip pat ir tarp opozicijos. Mes visi konkuruojame, nes mes visi žinome, kad kitais metais turės ateiti rinkėjas prie urnos ir pasitikrinti“, – sakė R. Budbergytė.
„Nepaisant to, dar galiu pažymėti, tikrai kai kurie nepasisekę dalykai Seime, kaip, sakykime, neįvykdyta iki galo mokesčių reforma, biudžetas buvo sunkiai formuojamas“, – pažymėjo socialdemokratų atstovė.
Įvyko kaip įvyko, matyt, Seimas turi apie ką pagalvoti, įskaitant apie tai, kad balsavimai dėl apkaltos nebūtų slapti.
Seimas šeštadienį, kaip ir numato Konstitucija, užbaigs eilinę rudens sesiją. Įveikę suplanuotą posėdžio darbotvarkę, parlamentarai tradiciškai sugiedos valstybės himną.
Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.
I. Šimonytė įvertino pasibaigusią Seimo rudens sesiją
Premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad ši Seimo rudens sesija buvo labiau chaotiška nei kitos. Anot jos, parlamentui pavyko priimti visus pagrindinius sprendimus.
„Aš nesakyčiau, kad buvo daugiau arba mažiau chaoso negu kitais laikais. Žinoma, visada priešrinkiminiais metais būna daugiau iniciatyvų, kurios išnaudojamos politikų parodyti savo rūpestį žmonėmis, nesukant galvos, kas po to turi už tai sumokėti. Tai tų iniciatyvų gal buvo šiek tiek daugiau, negu kad įprastą sesiją, bet saikingai daugiau“, – žurnalistams šeštadienį Seimo rudens sesiją komentavo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad svarbiausi sprendimai, bent jau siūlyti Vyriausybės, buvo priimti. Pavyzdžiui, pažymėjo I. Šimonytė, „pakankamai sklandžiai“ priimtas kitų metų valstybės biudžetas.
„Biudžetas buvo priimtas pakankamai sklandžiai ir šį kartą netgi opozicija netraukė kortelių, kas reiškia, kad nebuvo suinteresuota, kad nebūtų priimtas, ir puikiai suprato, kokios būtų pasekmės, jeigu gyventumėme pagal vieną dvyliktąją 2023–ųjų metų, kad niekam iš to naudos tikrai nebūtų buvę“, – sakė premjerė.
„Aš sakyčiau, kad daug svarbių sprendimų vis tiek Seimas, nepaisant tų foninių dalykų, priėmė“, – pabrėžė ji.
Visgi I. Šimonytė pažymėjo, kad parlamentarai turės apgalvoti šią savaitę įvykusias Seimo narių Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio apkaltas.
„Įvyko kaip įvyko, matyt, Seimas turi apie ką pagalvoti, įskaitant apie tai, kad balsavimai dėl apkaltos nebūtų slapti“, – pridūrė premjerė.
Nemano, kad valdančiosios koalicijos ginčai buvo neproduktyvūs
I. Šimonytė nesureikšmina šią rudens sesiją išryškėjusių valdančiosios koalicijos nesutarimų. Ji pabrėžia, kad tarp politikų visada būna ginčų.
„Natūralu, kad yra tam tikri klausimai, kur, galbūt, Tėvynės sąjungai, kaip pagrindinei koalicijos partnerei, tenka daugiau krūvio, atsakomybės ir daugiau pareigos aiškintis dėl vienų ar kitų sprendimų ar siūlymų“, – į klausimą dėl koalicinių ginčų atsakė I. Šimonytė.
„Bet aš nesakyčiau, kad čia buvo kažkaip labai ypatingai neproduktyvūs ginčai ar kažkokie ginčai, kur neįmanoma dirbti toliau. Ginčų visada būna tarp politikų. (...) Niekada nebūna taip, kad visi žmonės turėtų vieną nuomonę“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad Seimo rudens sesijos pabaigoje kilo nesutarimų tarp valdančiosios koalicijos partnerių. Nesulaukę pakankamos liberalų ir konservatorių paramos Civilinės sąjungos projektui, „laisviečiai“ viešai dvejojo, ar palaikyti kitų metų valstybės biudžetą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs Rusijos trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūni...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus3
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius29
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams3
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos8
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui16
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę17
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...
-
Kandidatas į kultūros ministrus – socialdemokratas Š. Birutis2
Naujojoje Gintauto Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje kultūros ministru siūlomas socialdemokratas, Seimo narys Šarūnas Birutis. ...