- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedų filmo „Juodasis gvazdikėlis“ peržiūra trečiadienį baigsis Šiaurės šalių kino klubo viešnagė Klaipėdoje, liepą ir rugpjūtį džiuginusi sinefilus.
Jau tradicinėmis Vilniuje tapusios šiaurietiško kino peržiūros šiąvasar persikraustė į pajūrį ir čia dovanoja įspūdingus vakarus Klaipėdoje vasarą leidžiantiems kino mėgėjams.
Liepos pabaigoje startavęs Šiaurės šalių kino klubo parengtų filmų ciklas trečiadienių vakarais po atviru dangumi – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmų kiemelyje (Aukštoji g. 1/ Didžioji Vandens g. 2) arba lietui lyjant – po tų pačių rūmų stogu kvietė pažiūrėti rinktines šiaurietiško kino juostas.
Taip šiąvasar Šiaurės šalių kino klubas klaipėdiečiams jau pristatė pasaulinio garso suomių režisieriaus Aki Kaurismaki komišką istoriją „Žmogus be praeities“ (2002), norvego Nilso Gaupo filmą „Kautokeino maištas“ (2008), danų režisierės S.Bier dramą „Po vestuvių“ (2005), islandų komediją „Velnio sala“ (rež. Friðrik Þór Friðriksson, 1996).
„Idėją vasarai perkelti šiaurietiškų filmų peržiūras į Klaipėdą brandinome senokai, tačiau įgyvendinti tai pavyko tik šiąvasar. Liekame ištikimi kino klubo principui – pristatome visų penkių Šiaurės šalių – Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos filmus ir juos rodome nemokamai“, – pabrėžė kino klubo atstovai.
Šiaurės šalių kino peržiūras Klaipėdoje šį trečiadienį 21.30 val. užbaigs švedų filmas „Juodasis gvazdikėlis“ (rež. Ulf Hultberg, Åsa Faringer, 2007). Tai pagal tikrus įvykius sukurta kino juosta, kurios centre – Švedijos ambasadorius Čilėje Haraldas Edelstamas. Čilėje 1973 m. rugsėjo 11 d. įvykus kariniam perversmui jis gynė ir gelbėjo nekaltus žmonės nuo susidorojimo ir mirties bausmės.
Šiaurės šalių kino klubas – tai rinktinio Šiaurės šalių kino seansai visiems, kurie domisi kinu ir nori susipažinti su Lietuvos kino teatrus retai pasiekiančiais filmais. Klubas pristato įvairius kino žanrus ir nediskriminuoja tarptautinėje arenoje mažiau žinomų kino kūrėjų. Kino klubo sumanytojas yra Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje nuvilnijo kalėdinių giesmių festivalis
Prieš Naujuosius metus uostamiestyje tęsiasi šventinių renginių maratonas. ...
-
Į gyvenimą žiūrėti kaip į dovaną
Kiekvieno menininko kelias yra unikalus, o kelionės pradžia dažnai tampa pagrindu, ant kurio statoma visa kūryba. Monikos Jagusinskytės kuriamas meninis pasaulis - tai subtili sintezė tarp tekstilės, kūno ir vaizdo, pasakojimas apie moterišką p...
-
M. Prymačenko: kai fantazijos pasaulis susitinka su realybe
Marija Prymačenko (1909–1997) – viena ryškiausių Ukrainos liaudies meno atstovių, kurios kūryba šiandien tapo ne tik ukrainietiškos kultūros simboliu, bet ir tautos atsparumo ženklu. Jos gyvenimo ir kūrybos istorija &nda...
-
Ant mirties slenksčio balansavęs Valentinas Masalskis: atsitiktinumų gyvenime nėra12
Panevėžyje žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, statydamas spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre, netikėtai atsidūrė realaus ligonio vaidmenyje. Menininkas sutiko viešai pasidalinti istorija apie užslėptą sveikatos ...
-
Amerikoje gyvenanti menininkė: svajonėse ir sapnuose regiu save gimtinėje15
Dažnai tikime, kad Naujieji metai gali atnešti stebuklą, o štai JAV gyvenanti menininkė Jolanta Talaikienė sako, kad stebuklai esame mes patys. „Kiekvienas gimstame po savo žvaigžde, kiekvienas gimęs jau apdovanotas. Tačiau kaip tas...
-
Dialogas tarp magiškojo realizmo ir realizmo magijos
„Kas moka pasakoti, tas turi viską.“ Tarasas Prochaska ...
-
„Musica sacra“ užbaigė muzikos maratoną
Gruodžio 1-ąją nuskambėjo paskutinis tarptautinio festivalio „Musica sacra“ koncertas, pažymėjęs visą rudenį trukusią vargonų muzikos šventę. ...
-
Parodoje – ekspresyvūs sielos atspindžiai13
Atvaizdo atvaizdas, arba kaip sugriauti nusistovėjusį portreto žanrą... Paroda, kuri nepaliks abejingų: vieni nesupras ar net piktinsis ekspozicija, kiti atras tai, kas nematoma ir atpažins sielos portretus. Vis dėlto, vieno sakinio per maža Galaunių ...
-
Gatvės menas – laikina puošmena ar nesuprastas paveldas?5
Kauną būtų galima pavadinti tikru gatvės meno miestu. Pastatų sienas ir kitas viešąsias erdves čia puošia ne viena įspūdinga neofreska, dažną praeivį priverčianti bent trumpam stabtelėti. Piešinių tiek daug, kad netgi siūlo...
-
99 proc. erdvės, 1 proc. šokio lygu 100 proc. tikroviškumo
Neseniai susimąsčiau: kur ir kaip baigiasi mūsų galaktika? Kas slypi už jos ribų? Ar už visatos ribų tęsiasi tiesiog beribė tuštuma, kurioje net aidas nuskęstų nepasiekiamoje tyloje? Apie tokius dalykus galvojau dar vaikystėje – dar...