Penktadienį Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje – Aldutės Vakarės knygos „Kartais Angelas pasirodo“ sutiktuvės.

„Esu mama, Visatos žmogus, lietuvė... Aš tikrai nesu „kažkas“ – esu paprasta moteris, kurios sielai reikia truputį daugiau – aukščiau, giliau, plačiau, erdviau, ryškiau, kvapniau, gražiau, mieliau... Jei paklaustumėt, kas yra mano esmė, atsakyčiau – laisvė. Aš noriu išmatuoti visą dangaus žydrynę, kad žinočiau, ar tilps joje visos mano sparnuotos svajonės“, – taip skaitytojams prisistato knygos autorė klaipėdietė A.Vakarė (Striaukienė).

Jos knyga „Kartais Angelas pasirodo“ – tai apmąstymai, besiremiant daugeliu šio pasaulio autoritetų iš visų laikų ir asmeniniais išgyvenimais bei potyriais.

„Tai knyga apie žmogaus būties prasmę. Ji paremta mano pačios gyvenimo įvykiais su visomis filosofinėmis spalvomis ir atspalviais. Į šią knygą sudėjau savo 20 metų sveiko gyvenimo būdo patirtį, skaudžius išbandymus ir tai, ką jie man davė, ko išmokė, kaip padėjo augti viduje, – pasakojo autorė. – Pagrindinis knygos akcentas – sielos išsivadavimas. Negaliu likti abejinga ir tam, kas šiandien vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, todėl paliečiau tuos gyvenimo momentus, kurie labiausiai rūpi man pačiai. Šia knyga noriu pasakyti žmonėms, kad niekada nebijotų sunkumų, nes jų nauda yra be galo saldi. Noriu priminti, kad žmogus pirmiausia yra siela, o tik po to kūnas. Esu tikra, kad perskaitęs knygą iki galo žmogus supras, kodėl dažnai jaučiasi toks nelaimingas, nors turi „beveik viską“. Ji švelniai primins, kaip atrasti save, kaip nebijoti būti savimi, kaip išmokti klausyti savo vidinio balso... Tai pats gražiausias balsas pasaulyje. Visi atsakymai yra mumyse – ir jei tik leidžiam savo vidiniam balsui kalbėti, jis pasako mums viską“, – įsitikinusi autorė.

Jos knygos, kurią išleido uostamiesčio leidykla „Eglė“, sutiktuves penktadienį 17 val. rengia I.Simonaitytės biblioteka (Herkaus Manto g. 22), aktorė Virginija Kochanskytė, pianistė Inga Maknavičienė, studijos „Svajonė“ ir „Foto Cat“.

Atėjusieji į renginį turės progą susipažinti ir su autorės fotografijomis.

„Fotografija į mano gyvenimą atėjo visai netikėtai, – pasakojo Aldutė. – Pasiimdavau fotoaparatą ir išvažiuodavau medituoti  į gamtą. Tai būdavo man atsipalaidavimo pertraukėlės rašant knygą. Kartą medituodama prie jūros su fotoaparatu rankose, buvau paskendusi gamtos grožyje, ištirpusi laike, mintimis buvau kažkur anapus horizonto – jaučiausi taip, kaip rašydama knygą. Ir kai staiga mano fotoaparatas parodė, kad „baigėsi atmintis“, nebeliko nė vieno kadro. Tada išsiėmiau savo knygos užrašus ir pradėjau rašyti. Tą akimirką supratau, kad užrašyti žodžius į knygą, atsivėrus sąmonei,  ir gamtos grožį užfiksuoti fotoaparatu – tai yra ta pati Dievo kalba, jo žodžiai mums.“