- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui.
Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Laisvės premijų komisija. Nutarimą dėl premijos skyrimo priims Seimas.
„Vienbalsiu pritarimu išrinktas J. Sasnauskas. Tai žmogus nusipelnęs mūsų laisvei ir nepriklausomybei“, – BNS sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkė Angelė Jakavonytė.
Anot jos, į Lietuvos laisvės kovą J. Sasnauskas įsijungė dar būdamas paauglys. 1976 metų lapkritį jis buvo sulaikytas už 1920 metais žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse, sumuštas ir už tautinius religinius įsitikinimus pašalintas iš Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos.
„Jis visą savo gyvenimą paskyrė kovai už Lietuvos laisvę“, – pabrėžė komisijos pirmininkė.
Pasak jos, J. Sasnauskas dar labai jaunas užmezgė ryšius su disidentais, bendradarbiavo su pogrindiniais leidiniais, 1978 metais su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, 1979 metais su Antanus Terlecku parengė 45 pabaltijiečių memorandumą – viešą kreipimąsi į laisvąjį pasaulį, raginantį pasmerkti Ribentropo-Molotovo paktą ir jos slaptuosius protokolus bei atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.
Po to J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus tremties. Jis buvo išvežtas į Tomsko sritį. Grįžęs į Lietuvą jis vėl įsitraukė į antisovietinę veiklą, 1987 metais organizavo ir dalyvavo mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.
1995 metais J. Sasnauskas įšventintas į kunigus, vėliau davė vienuolio įžadus.
„Jis savo tekstuose iki šiol apmąsto ne tik tikėjimo, religijos, bet ir kovos už Lietuvos laisvę klausimus, daug dėmesio skiria jaunimo problemoms. Šiandien ir jaunimo atstovai teigė, kad tai žmogus, mokantis prieiti ir prie vyresnių, ir prie jaunų žmonių“, – BNS sakė A. Jakavonytė.
Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiama Laisvės statulėlė ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija. Šiuo metu tai sudaro 11 tūkst. eurų.
Pernai Laisvės premija skirta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai..
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė dar šiais metais ketina paskelbti konkursą Smetonos paminklo projektui
Vilniaus miesto savivaldybė ketina dar šiais metais paskelbti konkursą dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai įamžinti. ...
-
Siuvinėtose fotografijose – namų ilgesys
Sausio 31 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) bus atidaryta personalinė Ulos Kociūtės paroda „Namų beieškant“. Tai – trijų dalių siuvinėtų nuotraukų serija, pasakojanti intymią ir tuo pat metu universalią ist...
-
Absoliučios klausos būtis prasmių skambesyje
Rimvydas Stankevičius – poetas, prozininkas, eseistas – plačiąja prasme literatas, kurio tekstai sulaukia nuolatinio dėmesio, kūriniai – itin palankaus kritikų vertinimo, bylojamo knygų įtraukties į kūrybiškiausių, metų ver...
-
Kaune – pasaulinė Roberto Wilsono premjera
Sausio 23–25 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyko būsimos Roberto Wilsono premjeros „Septynios vienatvės. Penki veiksmai“ komandos susitikimas. ...
-
Miuziklo „Matilda“ choreografas: siekiame, kad vaikai scenoje atsiskleistų gražiausiomis spalvomis
Tarp kūrėjų, besirengiančių miuziklo „Matilda“ premjerai, kuri įvyks vasario 14 ir 15 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje, yra ir Taurūnas Baužas – šokėjas, choreografas, aktyviai besireiškiantis tiek &sc...
-
Aktorius Grinys: labai sunku suvaidinti visiškai tyrą, nesuteptą žmogų
Klaipėdos dramos teatro aktorius Džiugas Grinys išgyvena didžiulės sėkmės laikotarpį – teatro mylėtojai jį jau įsidėmėjo iš pagrindinių vaidmenų spektakliuose, o šį mėnesį jo veidas perskriejo ir Lietuvos kino teatru...
-
Sostinėje prasideda šiuolaikinio meno iniciatyva „Sumenėk“
Vilniuje penktadienį prasidės šiuolaikinio meno iniciatyva „Sumenėk“. ...
-
Būdama 78-erių mirė britų dainininkė ir aktorė Marianne Faithfull
Būdama 78-erių mirė britų dainininkė ir aktorė Marianne Faithfull (Marian Feitful), ketvirtadienį pranešė jos atstovas spaudai. ...
-
2025-ieji Klaipėdoje – Simono Dacho metai
Uostamiesčio taryba nusprendė 2025 metus paskelbti Simono Dacho metais Klaipėdoje. Ta proga bus parengta speciali kultūrinė programa ir skirti pinigai jai įgyvendinti. S. Dachas – vienas garsiausių XVII amžiaus poetų, gimęs Klaipėdoje. &Scaron...
-
Nacionalinėje bibliotekoje rasta XV amžiaus knyga
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų fonde identifikuota XV amžiaus knyga – inkunabulas. ...