Kas vyko Kauno gamyklų viduje?

  • Teksto dydis:

Kartu su Lietuvos valstybe per šimtą metų augo ir šalies pramonės raumenys. Prieš šimtą metų pradedančiųjų verslininkų laukė gausybė išbandymų.

Nors į pirmuosius nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos fabrikus keliavo staklės, įrenginiai ir technika iš užsienio, tačiau daug darbo vis dar buvo atliekama rankomis.

Šiandien Lietuvos verslo kūrėjai, pramonės atstovai ir darbuotojai labai nustebtų, jeigu savo akimis gyvai pamatytų, kaip praėjusio amžiaus pradžioje vyko darbas šiandien inovacijomis ir modernumu garsėjančiose mūsų šalies gamyklose. Todėl prisiliesti prie Lietuvos pramonės praeities mums padeda projektas „Šimtmečio spalvos“. 

Šimtmečio istorijoje užkoduota pažangos idėja

Nepriklausomybę paskelbusios valstybės valdžia ekonomikos reformoms, pramonės ir verslo kūrimui skyrė labai daug dėmesio. Įvairiuose Lietuvos miestuose kūrėsi pramonės įmonės, plėtėsi prekyba ir aptarnavimo paslaugų verslas.

1939 m. Lietuvoje buvo skaičiuojamos jau 1382 įmonės – daugiausiai maisto pramonės, medžio apdirbimo, drabužių ir avalynės. Tarpukario verslas paklojo pamatus ir Kauno įmonėms, kurios šiame mieste veikė ilgus dešimtmečius ir užaugino ištisas specialistų kartas.

Auganti pramonė – lyg miesto pulsas

Vilijampolė, Aleksotas, Petrašiūnai, Šančiai ar Pramonės prospektas – kiekvienas Kauno rajonas turėjo pramonės įmonę, suteikusią šimtus darbo vietų aplinkiniams gyventojams. Prieš šimtą metų ir vėliau miestas atrodė tarsi teritorija iš skirtingų amatų meistrų gyvenviečių. Vienoje Kauno dalyje vyravo maisto ir gėrimų pramonė, antroje drabužių ir avalynės, o trečioje – metalo.

Kiekviena gamykla palaipsniui modernėjo, ugdė specialistus ir meistrus, atnaujindavo įrangą. Todėl šiandien sunku įsivaizduoti, kad tuometinėje likerių ir trauktinių gamybos įmonėje „Stumbras“ prieš šimtmetį daug gamybos užduočių buvo atliekama rankomis, tad ir taros prižiūrėtojai, ir gėrimų išpilstytojai, ir net krovikai savo darbą privalėjo atlikti labai atsakingai ir kruopščiai.

Ilgainiui žmogaus darbą keitė staklės ir automatizacija. Gamyklose daugėjo aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie buvo pasiryžę gaminti vis geresnės kokybės produktus, pritaikyti užsienyje atrastas technologijas ir gamybos standartus.

Netoli Kauno geležinkelio stoties veikianti ir šiandien daugeliui gerai žinoma „Stumbro“ gamykla prieš pusšimtį metų buvo pati moderniausia ir didžiausia savo srities įmonė Lietuvoje. Gamyklai buvo nupirkta naujų įrengimų ir įdiegtos tuo metu modernios technologijos, pavyzdžiui to meto gamykloje buvo sumontuoti garo ir vandens katilai.

Laikinojoje sostinėje taip pat veikė degtukų, kojinių, audinių, stiklo ir kiti fabrikai. Įranga ir žinios iš užsienio keliavo  į „Drobės“, „Kauno audinių“, „Nemuno“ ar „Silvos“ gamyklas.

Produktai garsina Lietuvą ir tęsia istoriją

Net ir gūdžiais sovietiniais laikais Lietuvos pramonė nesužlugo, o šaliai atgavus nepriklausomybę išlikusios gamyklos atgaivino savo tradicijas, inovacijų ir plėtros kryptį, ieškojo galimybių eksportui.

Šiandien pažangiausios Lietuvos pramonės įmonės lengvai pritaiko naujas gamybos technologijas, drąsiai investuoja į inovacijas ir kuria pažangią ekonomiką. Lietuviški produktai sėkmingai keliauja į užsienio rinkas, dalyvauja tarptautinėse parodose ir garsina savo gamintojų ir visos šalies vardą.


Šiame straipsnyje: gamyklosKauno gamyklos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Durnesnio straipsnio neskaičiau:kur dingo apie 25 stambios Kauno gamyklos,atkūrusNepriklausomybę:Radijog-la ,Dirbtinis pluoštas,Šilko kombinatas,"Kauno audiniai","Drobė","inkaras","Silva".keli siuvimo fabrikai,staklių gamyklos?Gal praėjo cunamis?Deja,ne.Tai muzikanto ir palangių mokslininko Vagnoriaus vadovavimo rezultatas.Dešimtys tūkstančių žmonių vien Kaune atsidūrė už vartų ir liko be duonos kąsnio.Tai neregėtas tautos genocidas-beveik milijonas žmonių turėjo bėgti iš Tėvynės.Istorijos Teismas dar tars savo žodį.

Anonimas

Anonimas portretas
Vadilius Turime energingą merą.Ar ne laikas jam Kaune isteigti lietuvos pramomes sveikatos ir mokslo pasiekimų muziejų Tai daug rimčiau nei balvonų muziejus

justus

justus portretas
Tais gūdžiais laikais metalo apdirbimo pramonė, koordinatinių ištekinimo staklių gamykla, pergalė atrama ir t.t. buvo labai aukšto lygio gamyklos. Ką čia kalbėti, nusišnekėjo rašytojas.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių