Jau pavasarį į vaistines atėję gyventojai turėtų išvysti naujas, kaip tikina Sveikatos apsaugos ministerija, mažesnes kainas, o perkantieji kompensuojamuosius vaistus monitorių ekranuose galės pasitikrinti, kokią dalį sumos jiems kompensuoja valstybė.

Informacijoje taip pat turės būti nurodyta, kiek reikia mokėti patiems ir koks jiems reikalingas vaistas vaistinėje yra pigiausias.

Reguliuoti nekompensuojamųjų vaistų kainas užsimojusi ministerija parengė projektą, kuriame numatyta, kokį maksimalų antkainį galės taikyti didmenininkai vaistų tiekėjai ir vaistinės.

Pagal jį, vaistinės galėtų taikyti nuo 15 iki 30 procentų antkainius, o joms vaistus tiekiantys didmenininkai – nuo 5 iki 18 procentų.

Didmenininkų ir mažmenininkų prekybiniai antkainiai suskirstyti į 8 pozicijas pagal kainas. Esmė ta, kad kuo vaistas pigesnis, tuo didesnės antkainis.

Pavyzdžiui, jeigu vaistas kainuoja iki 8,19 Lt, vaistinė jam gali taikyti maksimalų 30 procentų antkainį, jeigu vaisto kaina nuo 8,20 iki 10 Lt – 25 procentus, jei nuo 10 iki 15,28 Lt – 23 Lt, nuo 15,29 iki 27,28 Lt – 19 procentų, nuo 27,29 iki 75 Lt – 17 procentų, nuo 75 iki 500 Lt – 15 procentų. Brangesniems kaip 500 litų vaistams vaistininkai galės taikyti fiksuotą maksimalų 60 litų antkainį.

Atitinkamai pagal kainas sugrupuoti ir maksimalūs antkainiai didmenininkams. Iki šiol jie vaistams galėjo taikyti tokius antkainius, kokius norėjo. SAM teigimu, jų antkainiai buvo didesni, nei siūlomi projekte. Taigi dabar vaistinės, iš didmenininkų gavusius  vaistus mažesne kaina, galės juos pigiau parduoti.

Vaistininkai niekada nebuvo godūs

Daugelis panevėžiečių vaistininkų tikina, kad siūlomi vaistų antkainiai jų negąsdina, nes esą ir dabar jie taikydavo ne ką didesnius.

Dviejų vaistinių Panevėžyje savininkė Loreta Ilekienė „Sekundei“ sakė, kad skirtumas tik tas, jog dabar antkainiai suskirstyti į daugiau pozicijų pagal vaistų kainas.

„Iš esmės mums tai nieko nekeičia“, – tikino farmacininkė. Ji prognozuoja, kad pacientams vaistai atpigs. Pasak jos, jau dabar vaistų kainas mažina ir gamintojai, ir didmenininkai.

L.Ilekienės teigimu, protinga būtų uždrausti dabar itin populiarius vaistų išpardavimus. Pasak jos, tai gyventojus skatina be reikalo vartoti medikamentus.

„Užsienio šalyse užėję į vaistinę niekur nepamatysite reklamos apie išpardavimą. Vaistinė – ne batų ar drabužių parduotuvė, tad ir tokių reklamų neturėtų būti“,–  teigė ji.

Vaistininkas Teofilis Barauskis taip pat patikino, kad vaistinės nuo klientų niekada nelupo devynių kailių – taikydavo nedidelius antkainius.

„Vaistinės visuomet stengėsi parduoti vaistus pigiau“, – teigė didžiuosius vaistinių tinklus (Euro, „Camelia“ ir kt.) vienijančios Nepriklausomos farmacijos įmonių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė. Jai pritarė Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos vadovė Jūratė Kulberkienė.

„Sveikatos apsaugos ministerija siūlo maždaug tokius antkainius, kurie buvo nustatyti iki 2002 metų. Iki šiol vaistinės turėjo galimybę taikyti vaistams antkainius, priklausomai nuo savo finansinių galimybių, o iš didmenininkų gautas nuolaidas atiduoti pacientams. Vaistinėms išgyventi bus sunkiau, nes visos su jų veikla susijusios išlaidos nuo 2002 metų yra gerokai išaugusios“, – „Sekundei“ sakė farmacininkė.

Kainos priklausys ir nuo gamintojų

J.Kulberkienė ir E.Kvedarienė mano, kad ligoniams nevertėtų puoselėti pernelyg didelių lūkesčių dėl vaistų kainų mažėjimo. Jų teigimu, daug kas priklausys nuo vaistų gamintojų.

 Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorės teigimu, galutinę kainą lems gamintojo pasiryžimas nebranginti vaistų Lietuvai. Esą būtent nuo jų sprendimo priklausys, ar vaistai kainuos pigiau nei dabar.

J.Kulberkienė neatmeta galimybės, kad tam tikri vaistai kainuos brangiau. Ji primena, kad, be kita ko, PVM vaistams yra išaugęs nuo 5 iki 21 procento.

Kita vertus, farmacininkė mato rezervų kainai mažinti.

Stambiesiems vaistinių tinklams atstovaujanti E.Kvedarienė teigė, kad
 nemažai medikamentų gamintojų šiemet padidino vaistų kainas. Taigi nėra galimybių, kad jie atpigtų vaistinėse. Be to, esą  kai kurie vaistai gali visai išnykti iš rinkos, jeigu didmeninėms įmonėms ir vaistinėms neapsimokės jais prekiauti dėl reguliuojamų antkainių.

Farmacininkai neabejoja, kad valdžia turėtų stengtis uždėti apynasrį vaistų gamintojams, nes vaistininkai jį jau seniai nešioja.

Vaistinės privalės įsigyti monitorius

Kad ligoniai, kurie perka kompensuojamuosius vaistus, mažiau išleistų pinigų jų priemokoms, vaistinės raginamos jiems siūlyti įsigyti ne firminius brangesnius, o pigesnius patentinius vaistus.
Nuo balandžio mėnesio visose vaistinėse privalės būti įrengti monitoriai.

Jo ekrane turės būti pateikta gerai įskaitoma informacija apie reikalingo vaisto ir medicinos priemonės mažmeninę kainą, valstybės kompensuojamąją dalį, paciento priemoką.

Monitoriaus ekrano pirmoje eilutėje vaistininkai privalės nurodyti pavadinimą to kompensuojamojo vaisto, už kurį pacientas turėtų primokėti mažiausiai.

Vaistininkai sako, kad jie ir iki šiol turėjo didelį tiek kompensuojamųjų, tiek nekompensuojamųjų pigesnių vaistų asortimentą ir konsultuodavo pirkėjus dėl kainos.

„Šiuo atžvilgiu pučiamas muilo burbulas“, – tikino T.Barauskis ir L.Ilekienė.