Bankininkai prognozuoja, kad giliausia asmeninių finansų duobė Lietuvos gyventojų laukia ateinančiais metais, kai vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius, palyginus su 2008 m. pabaiga, bus kritęs apie 250 litų.

Karpymas dar tik įsibėgėja

Krizės pasekmes 2010 m. kur kas stipriau pajus ir gaunantys socialines išmokas. Tokias prognozes pateikia „Swedbank“ analitikai ir Asmeninių finansų instituto specialistai. Jie pataria žmonėms pradėti planuoti būsimas išlaidas ilgesniam laikotarpiui ir taip sumažinti netikėtų svyravimų riziką.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje (išskyrus individualias įmones) sumažėjo 7,7 proc. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ – 6,1 proc., o realaus darbo užmokesčio sumažėjimas, kuris skaičiuojamas įvertinus infliaciją, siekė 8,7 proc.

„Atlyginimų karpymo banga realiai dar tik pradeda įsibėgėti – iki šiol darbo užmokestis gana sparčiai mažėjo tik privačiame sektoriuje, tačiau trečiąjį metų ketvirtį šį procesą stebime ir valstybiniame sektoriuje. Artimiausius metus šis procesas tik įgaus pagreitį“, – sako „Swedbank“ analitikė Lina Vrubliauskienė.

Kilti atlyginimai pradės 2011 m.

Banko Asmeninių finansų instituto specialistai prognozuoja, kad dugną darbo užmokesčio kritimas pasieks 2010 m. pabaigoje, kai vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius, bus apie 1485 litai – apie 170 litų mažiau nei 2008 m. pabaigoje.

„Šiemet vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2008 m., kris apie 10 proc. ir sieks apie 1560 litų atskaičius mokesčius. 2010 m. ši tendencija, tiesa, kiek lėčiau, bet tęsis, o kritimas sudarys dar apie 5 proc.“, – prognozuoja L. Vrubliauskienė. 

Ekspertai prognozuoja, kad kilti vidutinis atlyginimas pradės 2011 m., tačiau šis procesas bus labai lėtas. 

„Ekonomikos nuosmukis ypač pablogino padėtį darbo rinkoje – nedarbo lygis Lietuvoje šiais ir kitais metais žymiai išaugs, dėl to nepajusime darbo jėgos trūkumo rinkoje, tuo pačiu atlygis sparčiai nedidės. Skaičiuojame, kad 2011 m. vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje sieks 1500 litų, tik šiek tiek daugiau nei blogiausiais – 2010-aisiais  – metais“, – tikina L. Vrubliauskienė.

Mažės ir pensijos bei išmokos

Asmeninių finansų valdymo ekspertai taip pat pastebi, kad reali situacija žmonių piniginėse 2010 m. gali būti dar sudėtingesnė nei rodys oficialūs statistikos skaičiai. 

„Manome, kad statistiniai darbo užmokesčio duomenys dėl didėjančio šešėlinės ekonomikos masto nevisiškai atspindi realią situaciją. Mažėjant oficialiam darbo užmokesčiui, atlyginimai „vokeliuose“ mažės dar labiau, todėl realios žmonių pajamos trauksis labiau nei tai atspindi statistika“, – įspėja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Čičkauskaitė-Bložienė.

Antras svarbus faktorius, turėsiantis poveikį žmonių gyvenimo kokybei, pasak Asmeninių finansų instituto vadovės, yra tai, kad valstybė 2010 m. planuoja žymiai sumažinti socialines išmokas. 

„Iki šiol socialinės išmokos – pirmiausia, pensijos, motinystės išmokos, nedarbo pašalpa – buvo savotiškas „saugus uostas“, leidęs išgyventi pirmuosius krizės metus. Tačiau dabar šios išmokos mažės ir, kaip planuojama, žymiai. Pavyzdžiui maksimalią nedarbo pašalpą planuojama sumažinti nuo 1041 iki 650 litų, senatvės pensijas norima vidutiniškai mažinti 5 proc. arba 40 litų, 10 proc., planuojama, mažės ir motinystės pašalpos. Visa tai atsilieps žmonių perkamajai galiai“, – sako analitikė.

Pasak jos, galvodami apie artimiausią ateitį  žmonės turėtų suvokti galimus neigiamus pokyčius darbo rinkoje ir neplanuoti savo išlaidų, remiantis šios dienos pajamomis. 

„Net jei girdėti pranešimų apie krizės ar recesijos pabaigą JAV ar Vakarų Europoje, tai anaiptol nereiškia, kad vidutinis Lietuvos pilietis artimiausius metus ar dvejus tai pajus savo piniginėje. Todėl šiandien kaip niekada svarbu tiksliai susiskaičiuoti būsimas išlaidas. Manau, dabar yra pats laikas pereiti nuo mėnesio pajamų ir išlaidų skaičiavimo į metų finansų apskaitą, kaip tai daro daugelio išsivysčiusių ekonomikų valstybių gyventojai, įvertinantys ir metų atlyginimą, ir metų išlaidas. Toks skaičiavimas padeda įvertinti ilgesnę perspektyvą ir kartu išvengti su „sezoniniais svyravimais“ susijusių klaidų“, – sako O. Čičkauskaitė-Bložienė.