- Rytis Laurinavičius / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Geros prognozės norintiems pirkti būstą. Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje ryškėja tendencija – didėja naujos statybos būstų pasiūla. Ekonomistai prognozuoja, kad sparčiai augantis vidutinis darbo užmokestis bei nusistovėjusios būstų kainos gali paskatinti žmones investuoti į NT. Tačiau naujausia gyventojų apklausa pateikia kitokią realybę. Net kas trečiam lietuviui yra sunku įsigyti naują būstą.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad anksčiau šeimos galėjo įsigyti daug didesnį būstą.
„Vilniuje vidutines pajamas gaunanti šeima įperka 50 kv. m, vidutinės kainos būstą. Prieš tris metus vidutinė šeima galėjo įgyti 70 kv. m būstą“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nuo 2010 m. būsto įperkamumas smarkiai sumažėjo, to priežastis – didelės palūkanos ir į rekordines aukštumas pakilusi kv. m kaina.
Žmonių algos auga, bet ne taip greitai, kaip kilo būsto kainos, o ypač Vilniuje.
Dabar, panašu, situacija keičiasi.
„Būsto kainos nedidėja arba beveik nedidėja, vidutinio darbo užmokesčio augimas išlieka spartus. Matome, kad pradėjo mažėti palūkanų normos, kas taip pat didina būsto įperkamumą“, – kalbėjo N. Mačiulis.
NT agentūros taip pat pastebi – situacija gerėja.
„Mes dabar jaučiame, kad šiek tiek padaugėjo užklausų ir skambučių, žmonės domisi, nebuvo nustoję domėtis. Pagrindinė problema – kainos buvo sunkiai įperkamos“, – pasakojo „Capital“ brokerė Julita Petravičienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vystytojai taip pat tiksi, kad NT rinka atsigaus.
„Dabar jau bus skatinamos investicijos, būsto statybos. Žmonės galės tuo pasinaudoti“, – teigė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Pastebima, kad Vilniuje didėja naujos statybos būstų pasiūla. Vilniaus rinka – keturis kartus didesnė už Kauno, už Klaipėdos – dešimt kartų.
„Klientų pasirinkimo galimybės yra smarkiai padidėjusios, ko labai seniai nematėme Vilniaus būstų rinkoje. Paskutinius keletą metų susidurdavome su būsto pasiūlos trūkumu“, – kalbėjo „Eikos“ plėtros vadovas Tomas Žiaugra.
„Dabar matome, kad būsto pasiūloje, pavyzdžiui, Vilniuje naujos statybos būstų yra 5 tūkst. 500. Tai reiškia, tiek būstų, iš kiek pirkėjas gali ateiti ir rinktis“, – sakė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Tačiau naujausia žmonių apklausa rodo, kad kas trečias gyventojas sunkiai gali įsigyti NT. Šios rinkos ekspertas Viktoras Račkovskis neslepia, kad šiuo metu trūksta bendro darbo tarp verslo ir valdžios.
„Vystytojai sustabdė savo statybas, nes pasiūla auga ir niekas neperka. Matome iš valdžios pusės lygiai taip pat sudėtingėjančias sistemas ir sudėtingėjančius statybos leidimus“, – tikino „Centro klubo“ direktorius V. Račkovskis.
Pasak Lietuvos banko, valdžiai reikia susitarti dėl ilgalaikės būsto prieinamumo politikos, nes šiuo metu nėra ilgalaikės strategijos.
„Kaip pasakėčioje, visi traukia vadžias į savo pusę, bet iš tikrųjų, kaip į vieno esminių žmogaus pirkinių ir gyvenimo vietos užtikrinimo“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Kai kurie ekonomistai Lietuvos banko pasiūlymą, kuriuo siekiama reguliuoti būsto rinką, vertina kritiškai.
Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai valdžiai įsikišus, NT rinka nebesivysto.
„Tai nepadeda NT vystymui ir sukuria tokią rinką, kur vėliau būstą įsigyti tampa labai sudėtinga, tenka stovėti eilėse, kada gali jį išsinuomoti“, – teigė N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, geriausia sukurti tokią aplinką, kurioje būtų kuo mažiau barjerų NT vystytojams.
Jeigu palūkanų normų mažėjimas ir toliau tęsis, būsto rinkos atsigavimo galima tikėtis kitais metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Epso-G“ grupė ketina steigti naują investicijų ir projektų valdymo bendrovę
Valstybės valdoma energetikos ir jos projektų įmonių grupė „Epso-G“ ketina steigti naują bendrovę, kuri užsiims investicijomis ir projektų valdymu. ...
-
G. Nausėda pasirašė Gynybos fondo ir susijusių mokesčių įstatymų paketą
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus. ...
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami3
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?2
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...
-
Seimas leido savivaldai imti rinkliavas už laivų stovėjimą1
Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose. ...
-
Seimas pritarė papildomoms priemonėms sporto finansavimui
Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos pap...