Rusija, siekdama sutrukdyti dujų sektoriaus liberalizavimui Europos Sąjungoje (ES), gali ratifikuoti anksčiau atmestus energetikos susitarimus su ES ir taip susikurti prielaidas dabartines direktyvas ginčyti teisme, teigia Vilniuje įsikūrusio Energetinio saugumo centro (ESC) ekspertai.

Pirmojoje po centro įkūrimo sausio pradžioje parengtoje analitinėje pažymoje teigiama, kad Maskva gali nuspręsti ratifikuoti Europos Energetikos Chartijos (EEC) sutartį, kurią anksčiau atmetė.

Anot pažymos, Maskva taip pat gali siūlyti derėtis dėl šios sutarties pakeitimo, iš naujo aptariant tranzito per ES, Rusijos, kitų šalių teritorijas sąlygas. Pažymima, jog šį dokumentą galima peržiūrėti ir keisti kas penkerius metus, keičiantis rinkos sąlygoms.

"Rusijos ekspertų ir valdžios atstovų nuomone, ES Dujų direktyva (2009) ir ypač joje numatytos sankcijos (iki 10 proc. nuo apyvartos baudos) prieštarauja tarptautinei teisei (2006 m. Energijos bendrijos sutarčiai tarp ES ir Pietryčių Europos, Europos Energetikos Chartijos sutarčiai)", - teigia energetinio saugumo ekspertai.

Pasak jų, jei Rusija ratifikuotų EEC sutartį, ji galėtų ginčyti dujų sektoriaus liberalizavimą numatančios direktyvos (Trečiojo energetikos paketo) teisėtumą, nes "ratifikuotos tarptautinės sutarties statusas yra aukštesnis nei ES direktyvos, nustatančios bendros ES rinkos veikimo principus".

"(Rusija galėtų) siūlyti kompromisą, pagal kurį sutarties šalys galėtų detalizuoti ir prisiimti papildomus, su dujų rinkos liberalizacija susijusius įsipareigojimus, bet negalėtų priversti tą patį daryti kitas valstybes", - rašoma dokumente.

Taip, anot ESC, Rusijai atsivertų kelias išsaugoti dujotiekių kontrolę derantis dėl investicijų ir Trečiojo energetikos paketo (TEP) įgyvendinimo bei tiekimo sąlygų su kiekviena ES valstybe atskirai.

Pažymoje, taip pat pabrėžiama, kad siekdamas pasipriešinti dujų tiekimo ir transportavimo verslų atskyrimui Rusijos dujų milžinas "Gazprom" ieško naujų rinkų Tolimuosiuose Rytuose ir turi daug įtakos svertų didelėms energetikos kompanijoms Vakarų Europoje, jei jos sugalvotų perimti rusų prarandamų dujotiekių kontrolę.

"Kitaip tariant, formalių ir neformalių derybų keliu "Gazprom" šiandien bando daryti įtaką TEP įgyvendinimą detalizuojantiems dokumentams argumentuojant anglosaksiško tiekėjų konkurencija grįsto modelio netinkamumu kontinentinei Europai", - konstatuoja energetinio saugumo ekspertai.

Artimai su Rusijos valdžia susijęs "Gazprom" kaltina Lietuvą kenkiant jo interesams pasirinktu griežčiausiu TEP įgyvendinimo variantu, kuris numato bendrovės "Lietuvos dujos" veiklos išskaidymą. Rusų koncernas grasina Vilniui didesnėmis dujų kainomis bei tarptautiniais teismais.

Lietuvos Vyriausybei bendrovėje "Lietuvos dujos" priklauso 17,70 proc. "Lietuvos dujų" akcijų, "Gazprom" - 37,06 proc., pažymoje draugiška rusams pavadintai Vokietijos "E.ON Ruhrgas International" - 38,9 proc. akcijų.