- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Euro zonos šalys meta milijardines paskolas Graikijai gelbėti, tačiau iš skolų liūno ji nepajėgia išlipti jau keletą metų. Dar nesibaigus 2008 metais prasidėjusiai finansinei krizei, jau prognozuojama antroji jos banga. Apie tai šneka ir mūsų šalies pramoninkai, ir aukščiausi šalies vadovai.
Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad krizė baigsis per artimiausiu metus, nors pripažįsta, kad jos padarinius jusime mažiausiai dešimtmetį. Nusivylę Vakarų rinkomis, investuotojai gręžiasi į Aziją ir Artimuosius Rytus, o štai smulkiesiems investuotojams patariama pinigus investuoti į valstybines obligacijas ar dolerius.
„Barclays“, IBM, „Western Union“ – šios milžinės kompanijos į Lietuvą krizės laikotarpiu atsinešė didžiausias investicijas. Netrukus Vilniaus laukia dar ketvirčio milijardo litų investicinė injekcija – verslo centrą planuoja statyti Norvegijos verslininkai. Lietuvą užsieniečiai renkasi dėl palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, mažesnio darbo užmokesčio.
Tiesa, Europoje jau kurį laiką sklando antrosios finansinės krizės nuojautos, kad ji neaplenks Lietuvos prognozuoja ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. O kokios užsienio finansų ekspertų prognozės? Apie tai – pokalbis su Londone, kompanijoje, užsiimančioje makroekonominiais tyrimais besivystančiose šalyse Azijai ir Artimiesiems Rytams, dirbančiu ekspertu Pauliumi Kunčinu.
Liepos pabaigoje amerikietis ekonomikos profesorius Nourielis Rubini, kuris, beje, išpranašavo 2008-ųjų finansinę krizę, pareiškė, kad euro zona žlugs vėliausiai po pusmečio, o po 3–6 mėnesių Italija ir Ispanija neteks priėjimo prie kapitalo rinkų. Kokios Jūsų prognozės? Ar išsikapstys Europos Sąjunga iš duobės?
Manau, kad laiko neliko daug. Manau, kad rugsėjo ir spalio mėnesį Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos politiniams elitams teks susitarti, kaip sukurti ir išlaikyti Europos ir euro zonos mechanizmą.
Lietuvos gyventojai nėra itin ryžtingi investuotojai, ypač krizės metu. Vis dėlto į kokias šalis siūlytumėte kreipti Lietuvos verslo investicijas?
Kas yra pesimistiškai nusiteikę, tam pasirinkimas nėra didelis. Galima investuoti į JAV dolerius, į pirmaujančias JAV kompanijas, kurios rodo neblogą augimą. O tiems, kas mėgsta riziką, pasirinkimo daugiau. Jei tikite, kad euro zona išliks, yra įdomių pozicijų. Tai ir Italijos obligacijos, ir Ispanijos obligacijos, netgi žinau, kas investuoja į Graikijos. Bet čia būtų labai rizikinga pozicija. Dabar didelis dėmesys skiriamas Azijai, ypač toms naujoms ir kylančioms rinkoms, pavyzdžiui, Mongolijai, kuri tik atrado resursų ir faktiškai yra nepaveikta recesijos. Joms per artimiausius 15 metų žadamas vos ne 10–15 proc. BVP augimas.
O ką daryti smulkiesiems investuotojams, paprastam piliečiui, kuris turi nedaug pinigų?
Šiuo metu aš vis dėl to būčiau linkęs perdaug nerizikuoti, išlaukti, kas įvyks rugsėjo –spalio mėnesį, kai vyks didieji susitikimai, ir ką nuspręs Europos centrinis bankas. Tai yra lemtingi ėjimai, ir aš manau, spekuliuoti prieš tuos ėjimus būtų sunku paprastam, smulkiam investuotojui. Todėl aš siūlyčiau įdėti saugiau – arba į valstybės obligacijas, arba, jei jūs norite dar saugiau, į JAV dolerį.
Tai kada ta euro zonos krizė baigsi? Ar ekspertai turi kokių nors prognozių?
Aš manau, kad pati krizė tęsis dar kurį laiką. Ta pagrindinė krizė gali baigtis per 6–12 mėnesių, nors tas procesas truks gal kokius 5–10 metų. Bet tai neturėtų pamaišyti tokių šalių kaip Lietuva augimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė siūlo „atrišti“ rankas savivaldybėms: ar kelių būklė regionuose pagerės?
Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pr...
-
Ruginienė dėl pensijų fondų siūlys įvairius scenarijus
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į p...
-
Paluckas apie kuro kainas: situacija yra stebima
Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. ...
-
Ar galime likti išvis be elektros: Vyriausybė svarstė įvairius scenarijus4
Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros. ...
-
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija – apie šilumos kainas: kiek mokėsime už gruodį?1
Sausį šalies gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą nedaug skirsis nuo sąskaitų atitinkamu laikotarpiu pernai, prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). ...
-
„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augo
Nepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Elektros tiekėjai grąžins pinigus vartotojams: atsakė, kas ir kaip atgaus įmokas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo nepriklausomus elektros tiekėjus vartotojams grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų už imtus mokesčius, keičiant tiekėją ar nutraukiant sutartį. Kai kurie elektros tiekėjai sako jau grąžin...
-
Eurostato duomenys nedžiugina: Lietuvos įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams?
Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų tei...
-
Registrų centras: vien tik gruodį šeimininkus pakeitė 2,6 tūkst. butų – ar NT rinka atsigauna?
Praėjusiais metais Lietuvoje įvyko 114,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 1,3 proc., arba 1,5 tūkst. daugiau nei 2023 metais, trečiadienį skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. ...
-
Kainos kelia šoką: suskaičiavo, kurie maisto produktai brango labiausiai2
Kainų stebėtojai praneša, kad praėjus šventėms, maisto kainos, kaip ir įprasta, šiek tiek sumažėjo, tačiau stebina, kiek kainos augo per trejus metus. Nuo karo Ukrainoje pradžios, pigiausių prekių krepšelis brango 21 proc...