- Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh).
Nutraukto kabelio poveikį elektros kainoms sušvelnino rekordinė vėjo elektrinių gamyba, trečiadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Tuo metu Latvijoje elektros kaina gruodį siekė 90,5 euro už MWh, o Estijoje – 84,3 euro.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės teigimu, gruodžio 25 dieną pažeistas „Estlink 2“ sumažino Suomijos ir Baltijos šalių galimybes prekiauti elektra, tačiau po avarijos ji smarkiai nepabrango.
„Paskutinę gruodžio savaitę aukštų kainų nefiksavome, nes, viena vertus, dėl šventinio laikotarpio visame regione reikšmingai mažėjo elektros suvartojimas. Kita vertus, gruodį vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino rekordines 442 gigavatvalandes (GWh), o paskutinę metų dieną pagerintas ir valandinis rekordas – 12 val. vėjo elektrinės pagamino net 1234 megavatus“, – pranešime sakė A. Krasauskienė.
Anot „Litgrid“, gruodį Lietuvoje vėjo elektrinės užtikrino 39 proc. viso Lietuvos elektros suvartojimo.
Lietuvoje per mėnesį buvo pagaminta 654 GWh elektros energijos – tiek pat, kiek ir lapkritį (655 GWh). Vietos elektrinės užtikrino 68 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo jėgainės gruodį gamino daugiausiai – apie 56 proc. visos Lietuvos gamybos, per mėnesį jų gamyba augo 18 proc. iki 442 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo 49 proc. iki 12 GWh, hidroelektrinių – augo 15 proc. iki 75 GWh, šiluminių elektrinių – 36 proc. iki 197 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 55 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 40 proc. šalies suvartojimo ir siekė 597 GWh – palyginti su lapkričio duomenimis, jis pakilo 3 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 72 proc., iš Latvijos 16 proc., o iš Lenkijos importuota 11 procentų.
Eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su lapkričiu, padvigubėjo nuo 69 GWh iki 155 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 81 proc., 7 proc. – į Lenkiją, o likę 12 proc. į Skandinaviją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...