Kainų stebėtojas skaičiuoja.

„Obuoliai, kurie brango 43 proc., pernai kainavo 46 centus, dabar kainuoja 80 centų“, – sakė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Tai vienas iš pavyzdžių, kas brango pigiausių prekių krepšelyje. Dabar už pigiausią krepšelį pirkėjams jau tenka sumokėti 2,5 euro daugiau, palyginti su 2023 metais.

„Pigiausias jogurtas, kaip pieno produktas, jei buvo 91 centas, dabar 1,28 euro, tai irgi 40 proc. „Dvaro“ sviestas, buvo 12 eurų, dabar – 15 eurų, tai yra 28 proc. subrangę“, – tęsė P. Čepkauskas.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Per metus, pigiausios prekės brango 5 proc. Nors tai neatrodo daug, kainų stebėtojas ragina paskaičiuoti, kiek produktai brango per tris metus, nuo karo Ukrainoje pradžios. Skaičiai daug didesni.

„Pigiausios prekės buvo 20 proc. pigesnės, o prekiniai ženklai net 40 proc. yra subrangę“, – teigė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas.

Pernai labiausiai brangusi daržovė – česnakas, jų kaina išaugo beveik dvigubai. Tam įtaką darė besikeičiantys ekonominiai ryšiai su Kinija.

„Didžioji dalis česnakų atkeliauja iš Kinijos, o dėl pasikeitusių politinių aplinkybių česnakai yra nebevežami, o plukdomi. Transportavimo pasikeitimas padarė ir įtaką kainai lentynoje“, – tikino „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskaitė.

Ne tik arti vykstantis karas, bet ir klimato kaitos pokyčiai tolimose šalyse, atsiliepia lietuvių piniginėms.

„Klimato kaita ypač paveikė kakavos žaliavą ir jos kainą. Nuo pernai metų kakavos žaliavos kaina brango 114 proc. Tai labai turėjo įtakos šokolado kainai“, – kalbėjo „Maxima“ atstovas Titas Atraškevičius.

Nors ekonomistas akmenį meta ir į importuotojų daržą.

„Kiek kainuoja „Ritter Sport“ šokoladas? Jūs rasite jo kainą 2,19 euro. Jeigu vyksite Vokietiją, greičiausiai už jį sumokėsit 1,69 euro. Žmonių pyktis turi nueiti ne į vokiečius, o į mūsų importuotojus“, – šnekėjo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Nuo karo pradžios, pigiausioms prekėms brangus daugiau kaip 20 proc., brangesnių prekių krepšelio kaina augo net 40 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prekybininkai stebi, kad gyventojai ėmė daugiau pirkti pigesnių, privačių prekybos centrų prekinių ženklų produktų, kurių anksčiau vengė.

„Kokybe nesiskiria, bet skiriasi savo kaina ir tuo, kad nereikia reklamos kaštų, tai yra sutaupoma. Pirkėjai atsižvelgia į tai ir renkasi privačius prekių ženklus“, – sakė „Lidl“ atstovė Lina Skersytė.

„Pastaruosius du metus aktyvėja, būtent, privataus prekinio ženklo produktai. Kaip taisyklė, jų kaina būna mažesnė nei A klasės prekinio ženklo produktai“, – teigė E. Krasauskaitė.

„Turi suvalgyti tas savo 2–3 tūkst. kalorijų, tai ir valgai jas, galbūt pirkdamas daugiau pigesnių prekių, ką rodo statistika“, – kalbėjo P. Čepkauskas.

Vis aktyviau pirkėjai leidžiasi ir į akcijų medžioklę, lygina skirtingų parduotuvių kainas.

Nors minimali mėnesinė alga padidinta 69 eurais į rankas, nemažą šio prieaugio dalį gyventojams tenka palikti parduotuvėse, konstatuoja kainų stebėtojas.

„Mažiau lieka pramogoms, kitiems verslams, ilgalaikio vartojimo daiktams. Galų gale, kaip sako, investuokit, atidėkit pensijai ir ateičiai, tai tas kraitelis, skiriamas ateičiai – mažėja, ir jis pravalgomas“, – konstatavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas.

Iš stebėtų 52 prekių, brango 34 prekės. Buvo ir atpigusių – 15.

Prognozuoti, kaip kainos keisis šiemet sunku, bet ekonomistas neabejoja, kad bendrai maisto prekės toliau brangs.