- Neringa Gudišauskaitė, „Ryto garsai“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai sako, kad dabartinis degalų kainų padidėjimas neprivers žmonių atsisakyti automobilių. Gyventojai esą ieškos kitų išlaidų, kurias galima sumažinti, todėl mažesnio degalų suvartojimo neprognozuojama. Be to, pasak kai kurių ekspertų, jau dabar žmonės yra įpratę važinėti taupiau – dažniau keliauja grupėmis, renkasi ekonomiškesnius automobilius ar pigesnį kurą.
Sakyti, kad degalų kainas gyventojai ir žiniasklaida ypač stebi pastaruoju metu, kai kainos sukasi apie penkis litus, nebūtų tikslu. Pasak analitikų, būtent degalai – yra ta grupė prekių, kurių kainų pokyčiai žmones visada jaudina labiausiai.
„Degalų kainas praktiškai matome beveik ant kiekvieno kampo, kur yra benzino kolonėlės“, – sako Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė. Anot jos, penki litai degalų kainų švieslentėje gyventojus itin veikia psichologiškai.
„Jei pažiūrėsime, kas labiausiai brango per antrąjį praėjusių metų pusmetį, tai pamatysime, kad labiausiai pabrango malkos. Tas pabrangimas siekia 29 procentus. O transporto priemonių degalai brango 13 procentų. Galime skaičiuoti, kad nuo metų pradžios yra dar keletas procentų prisidėję.
Bet žmones labiausiai erzina ir nerimą kelia tai, kad tos degalų kainos dabar brangsta kiekvieną dieną ir neaišku, kada bus to brangimo pabaiga. Nemaža dalis žmonių mano, kad tai yra pirmo būtinumo prekė, kurios atsisakyti jie negali“, – teigia J. Varanauskienė.
Jeigu paprašytume prisiminti, kada pirmą kartą degalų kainos perkopė 4 litų ribą, turbūt lengva nebūtų. Dėl vis besikeičiančių kainų atrodo, kad tai buvo gana neseniai, tačiau keturių litų už litrą populiariausių degalų kainą pasiekė 2008-taisias.
Vadinasi, tam, kad degalai pabrangtų dar litu, prireikė ketverių metų. Per tą laiką kai kurie maisto produktai ar kiti energetiniai ištekliai brango labiau, tačiau, kaip pastebi ekonomistai, racionalūs paaiškinimai žmonių nenuramina.
„Viena priežastis turbūt yra tai, kad degalai ir taip yra brangūs. Minimalieji akcizai neatsižvelgia į tai, kokios yra pragyvenimo sąlygos šalyje. Visoje Europoje taikomas minimalus akcizas reiškia, kad turtingesnėse šalyse šitą akcizo naštą pakelti yra žymiai lengviau negu Lietuvoje.
Dalis to pykčio yra pateisinama. Aišku, tai yra labai arti vartotojo. Vartotojai tai nuolatos mato, turbūt kas kelias dienas šito kuro pilasi. Be to, degalinės reklamuoja savo kainą, todėl visa tai yra matoma ir matoma, kad jos kyla. Viskas čia yra labai paprasta – žmonės nemėgsta kylančių kainų“, – tvirtina Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Pasak jo, nepaisant padidėjusių kainų, vargu ar būtų galima prognozuoti, kad gyventojai rečiau naudosis automobiliais. Net ir tie, kurie prieš keletą metų sakė, kad mažiau važinės galbūt tada, kai degalų kaina pasieks penkis litus, greičiausiai šiandien tokių savo žodžių netesės.
„Ekonomistai yra pripratę manyti, kad degalų paklausa nėra elastinga kainos atžvilgiu – net ir esant aukštoms degalų kainoms, žmonėms yra labai sunku jų atsisakyti. Žmonės, kurie būtų išleidę pinigus kitoms prekėms, dabar jas išleis degalams. Tas procesas, kai žmonės pradeda naudotis dviračiais ar viešuoju transportu, yra labai lėtas“, – sako Ž. Šilėnas.
„Manau, kad dabartinis kainų pakilimas, ko gero, dar nėra ta riba, dėl kurios žmogus atsisakytų automobilio ir naudotųsi kažkokiomis alternatyviomis priemonėmis.
Verčiau žmonės ieško, kaip gauti tą pačią paslaugą – važiuoti automobiliu, ten, kur nori – bet gauti ją pigiau. Kontrabandinių degalų paklausa darosi didesnė ir aktualesnė daugeliui žmonių. Manyčiau, kad šiuo metu tas kainos pasikeitimas tiems žmonėms, kurie transportą naudoja intensyviai, nebus tas paskutinis lašas, kuris verstų atsisakyti savo asmeninio transporto“, – tikina ekonomistė Julita Varanauskienė.
Ji sako, kad žmonės, kurie dėl brangstančių degalų norėtų sumažinti savo išlaidas, turėtų gerai paskaičiuoti ir įvertinti savo įpročius ir galbūt ieškoti būdų, kaip degalinėse palikti mažiau pinigų.
„Jeigu mes kalbame apie tuos, kuriems automobilis yra tik patogumo priemonė, jie daugiau važinėjasi miesto ribose, tai jiems reikėtų susėsti ir paskaičiuoti, ar nebūtų pigiau ir dar pakankamai patogu naudotis visuomeniniu transportu. Jeigu automobilis yra būtinybė, žmonės kooperuojasi – į automobilį sėda keliese ir dalinasi sąnaudas“, – teigia SEB banko Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tuo metu Ž. Šilėnas iš Laisvosios rinkos instituto sako, kad Lietuva neišnaudoja visų galimybių, galinčių atpiginti degalus šalies viduje.
„Lietuva turėtų kelti klausimą, kad Europos Sąjungoje minimaliųjų akcizų išvis neturėtų būti. Lietuva yra tarp dviejų ne Europos Sąjungos šalių, kur benzinas yra istoriškai pigesnis. Lietuva taiko akcizo mokestį, kuris yra didesnis negu yra nustatytas Europos Sąjungos. Ir jį galėtų sumažinti, tarkim, 26 centais litrui. Be to, dar priskaičiavus tai, kad PVM yra skaičiuojamas „ant akcizo viršaus“, tai galime daryti tokią prielaidą, kad bent 30 centų galėtų benzinas pigti. Nuo sumažėjusios degalų kainos visi vartotojai tikrai išloštų ir tiesiogiai pirkdami kurą, ir tiesiogiai pirkdami kitas prekes“, – sako Ž. Šilėnas.
Tačiau Finansų ministerija šiuo klausimu laikosi tvirtos pozicijos: ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad toks žingsnis nepateisintų degalų kainų mažėjimo lūkesčių, o valstybės biudžetas prarastų pajamas. Anot Finansų ministerijos, degalų kainos pirmiausia priklauso nuo naftos produktų kainos pasaulinėje rinkoje. Taip pat ir nuo konkurencijos rinkoje bei degalų paklausos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Daugiau Vokietijos Lietuvoje“: Vilnius rengia naują santykių su Berlynu strategiją2
Pasinaudodama Vokietijos brigados dislokavimu šalyje, Lietuva nori sustiprinti strateginę partnerystę su šia šalimi. ...
-
Seimo komisija: tarp nemokumo administratorių – didelė korupcijos rizika
Daugėjant atvejų, kai nemokumo administratoriai esą savo lėšomis kompensuoja išlaidas valdydami bankrutuojančias įmones, kai kurie parlamentarai jų veikloje įtaria esant korupcijos apraiškų ir siūlo Vyriausybei greičiau spręsti...
-
Lietuvoje veikiantys didieji bankai: nefiksavome nieko neįprasto1
Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, paveikusius daugelį sektorių, Lietuvoje veikiantys didieji bankai su sunkumais nesusidūrė. ...
-
Potvyniai sugadino namus, paskendo automobilis: ar galima tikėtis kompensacijos?4
Neprognozuojamos audros, stichinės nelaimės apgadino turtą, nuvirtęs medis ar nulūžusi šaka nepataisomai sudaužė automobilį. Į ką pirmiausia kreiptis? Ar galima tikėtis kompensacijos? Apie tai LNK žurnalistas pasikalbėjo su advokatu Dainiu...
-
NŠA kreipėsi į prokurorus: įtaria sukčiavimą vykdant viešuosius pirkimus
Dėl galimai netinkamai atliktų viešųjų pirkimų bei sieko pasipelnyti valstybės lėšomis, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) penktadienį pranešė kreipusis į Generalinę prokuratūrą. ...
-
D. Kreivys: atsijungus nuo BRELL elektros kaina neturėtų didėti8
Baltijos šalių elektros sistemoms kitų metų vasarį pradėjus veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, elektros kaina neturėtų didėti, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo teigimu, atsijungus nuo rusiškosios IPS/UPS sistemos...
-
RRT įpareigojo iš rinkos pašalinti radijo ryšio, elektroninius įrenginius1
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) antrąjį šių metų ketvirtį įpareigojo pašalinti 49 tipų radijo, elektroninius bei telekomunikacijų įrenginius ir aparatus, neatitinkančius europinių reikalavimų. ...
-
Paskelbta 30 geriausių restoranų Lietuvoje: ar į sąrašą pateko jūsų favoritas?
Liepos 18-ąją, Vilniuje paskelbtas 2024 metų 30 geriausių restoranų sąrašas. Į „Pirklių klube“ vykusią ceremoniją atvyko kviestiniai svečiai – šio verslo atstovai, garsūs šefai ir gurmanai. ...
-
Fiksuojant pasaulinius IT sutrikimus, Lietuvoje skrydžiai šiuo metu vyksta įprastai
Visame pasaulyje penktadienį sutrikus informacinėms sistemoms, Lietuvos oro uostai sako, kad skrydžiai kol kas vyksta įprastai, keleiviai įtakos neturėtų jausti. ...
-
LB vadovas palūkanų mažinimo šiemet tikisi rugsėjį ir gruodį
Europos centriniam bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus birželį sumažintos bazinės palūkanų normos, dėl infliacijos ir kitų makroekonominių rodiklių perspektyvų Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tolimesnį palūkan...