- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių elektros sistemoms kitų metų vasarį pradėjus veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, elektros kaina neturėtų didėti, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo teigimu, atsijungus nuo rusiškosios IPS/UPS sistemos kainas lems savos gamybos iš saulės ir vėjo pajėgumų plėtra.
Vis dėlto ministras pripažino, kad didės sistemos balansavimo kaštai, tačiau juos irgi turėtų atsverti didesnė žalioji gamyba.
„Elektros kaina iš principo neturėtų keistis. Be abejo, atsiranda papildomi balansavimo kaštai, tačiau reikia turėti omenyje, kad nuolat statome elektros generavimo pajėgumus, atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Jau visai ne už ilgo, per kelias ateinančias savaites pasieksime beveik tris gigavatus instaliuotos galios“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.
„Lietuvos du atominiai reaktoriai turėjo panašią galią, kiek dabar turėsime vien atsinaujinančios. Be abejo, jie negamina ištisai kaip atominėje, bet reikia įsivaizduoti, kad galia, kurią jau turime instaliuotą atsinaujinančios energijos, tikrai yra milžiniška ir būtent ji lemia kainas“, – teigė ministras.
„Litgrid“ pernai skaičiavo, jog sinchronizavus tinklus su Europa Lietuvos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai 50 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą), Estijos – 60 centų, Latvijos – apie 1 eurą.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis taip pat yra sakęs, kad atsinaujinančių energetikos išteklių gamyba kur kas labiau lems elektros kainas nei papildomi sinchronizavimo, balansavimo kaštai.
Kaip penktadienį sakė ministras, šie kaštai augs nereikšmingai: „Jei skaičiuotume, kiek jie prisidės, atsinaujinančios energetikos įtaka bus tikrai didesnė, kuri, mano galva, neleis didėti kainoms.“
D. Kreivio teigimu, šių metų pabaigoje Lietuvos elektrinės galėtų pagaminti iki 70 proc. šalies elektros poreikio.
„Prieš ketverius metus (...) turėjome 30 proc. Tai didžiuliai skaičiai ir būtent tai lemia mūsų kainą“, – kalbėjo ministras.
Baltijos šalių operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinkai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės skaitmenizavimui „Invega“ skolins mažesnėmis palūkanomis
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) skaitmenizuoti veiklą norinčioms pramonės įmonėms skolins mažesnėmis palūkanomis bei reikalaus iš jų mažiau dokumentų, pirmadienį prane&sca...
-
RRT: pašto rinka antrąjį ketvirtį augo 6,8 proc. iki 70 mln. eurų
Bendros pašto rinkos pajamos antrąjį šių metų ketvirtį siekė 69,7 mln. eurų – 6,8 proc. daugiau negu tuo pačiu laiku pernai, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). ...
-
Ekstremalūs karščiai turistų neatbaido, bet kainos gali kilti2
Neringa ne vienerius metus gyveno Graikijoje. Dabar Lietuvoje ji pardavinėja iš ten atsivežtą alyvuogių aliejų. Kaip tik laukia naujos siuntos iš Atėnų. Tačiau pragariški karščiai pietų Europoje pernai išnaikino did...
-
ESO liepą prie tinklo prijungė rekordiškai daug gaminančių vartotojų – 4,3 tūkst.
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) liepą prie tinklo prijungė rekordinį skaičių naujų gaminančių vartotojų – beveik 4,3 tūkst. – 43 proc. daugiau nei birželį, kai prijungta 3 tūkst. vartotojų. ...
-
Prezidentūra: pasiūlymai dėl pasitraukimo iš pensijų fondų nepakankami, trūksta lankstumo
Naujausi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymai paprasčiau stabdyti pensijų kaupimą antros pakopos fonduose bei jį nutraukti dėl sunkios ligos ar negalios nėra pakankami, sako šalies prezidento patarėjas Vaidas Augustinavi...
-
Prieš rugsėjį Lietuvoje suaktyvėjo švietimo specialistų paieškos: įvardijo, kiek pedagogų trūksta
Likus vos dviem savaitėms iki naujų mokslo metų, pedagogų paieška yra suintensyvėjusi, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Šiuo metu, pasak jos, Lietuvos mokykloms trūksta maždaug 650 specialistų. ...
-
Profsąjungoms nepatinka nauji pasiūlymai dėl pensijų kaupimo, darbdaviai vertina teigiamai1
Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai antradienį ketinant svarstyti naujausius valdžios pasiūlymus, kaip žmonės anksčiau laiko galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, ...
-
SADM: parama beveik 180 tūkst. nepasiturinčiųjų į socialines korteles bus pervesta rugsėjį
Parama beveik 180 tūkst. nepasiturinčių gyventojų į jų socialines korteles bus pervesta rugsėjo viduryje, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Aukso kaina laikosi virš 2,5 tūkst. JAV dolerių už unciją kartelės1
Aukso kaina, praėjusį penktadienį pirmą kartą viršijusi 2,5 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą, pirmadienį toliau laikosi virš šios kartelės. ...
-
„Swedbank“: būsto įperkamumas lėtai auga, bet paklausa vangi
Būsto įperkamumas antrąjį šių metų ketvirtį kiek padidėjo tik Vilniuje, o kituose miestuose liko nepakitęs. Auganti būsto pasiūla, spartus gyventojų pajamų augimas ir palūkanų mažėjimas sudarys prielaidas įperkamumo didėjimui ateityje...