- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neringa ne vienerius metus gyveno Graikijoje. Dabar Lietuvoje ji pardavinėja iš ten atsivežtą alyvuogių aliejų. Kaip tik laukia naujos siuntos iš Atėnų. Tačiau pragariški karščiai pietų Europoje pernai išnaikino didelę dalį alyvuogių derliaus. Aliejaus kainos smarkiai išaugo tiek pačioje Graikijoje, tiek čia, Lietuvoje, praneša LNK.
„Šiemet, pavyzdžiui, nebuvo tokios kaitros kaip pernai liepos mėnesį. Dėl tos kaitros nukentėjo ir vynuogių, ir alyvuogių derlius. Kaip žinia, alyvuogių aliejus žiauriai pabrango. Graikijoje jis pabrango 68 proc. per metus“, – sakė kelionių vadovas Kretoje Audrius Antanas Morkūnas.
„Jau mes pabranginome tris kartus. Prieš šešis metus, kai pradėjome pardavinėti, buvo viena kaina. Per šešis metus tris kartus pabranginom“, – teigė „Graikas.lt“ bendraturtė Neringa.
Šiuo metu litras alyvuogių aliejaus kainuoja maždaug 22 eurus.
Neringa prognozuoja, kad rinkoje kainos ir toliau kils, nors šių metų derlius turėtų būti geresnis nei pernai. Šiemet mažiau pasisekė vynuogių augintojams. Dėl šylančio klimato dalis uogų sunoko per anksti, dalis išdžiūvo dėl lietaus trūkumo. Ekstremalios oro sąlygos jaukia prekybą vaisiais ir daržovėmis.
„Jos greičiau sunoksta, greičiau suauga. Jei, pavyzdžiui, pomidorai ar salotos gauna aukštesnę temperatūrą, automatiškai susidaro perteklinis kiekis, kurį reikia greičiau realizuoti. Po šito perteklinio kiekio būna trūkumas“, – aiškino „Baltic fresh fruit“ vadovas Elegijus Jankauskas.
Tiesa, nerimauti, kad pritrūks vaisių ir daržovių, neverta. Mat verslas vis dažniau dairosi į Afrikos ir Pietų Amerikos žemynus. O ir toje pačioje Europoje vaisių ir daržovių augintojų daugėja.
„Nebėra vien Italija, Graikija ir Ispanija tas vadinamasis Europos sodas. Atsiranda naujos šalys, kaip Makedonija, Albanija, Rumunija. Net ir Lenkija labai stipriai progresuoja“, – pridūrė E. Jankauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvių pamėgta Graikija, kaip ir kitos Pietų valstybės, kenčia ne tik nuo ekstremalių oro sąlygų, bet ir nuo nuolatinių gaisrų.
„Graikijoje yra atskira ministerija – Civilinės saugos ministerija, kuri pastaraisiais metais pervadinta į Klimato kaitos ir civilinės saugos ministeriją. Įsivaizduokite, kaip tai aktualu“, – sakė A. A. Morkūnas.
Graikų vyriausybė skelbia, kad vien birželį buvo užregistruota beveik 1300 miško gaisrų. Tai dvigubai daugiau nei pernai tuo pat metu. Išdegė beveik 10 tūkst. hektarų – tai penkis kartus daugiau nei pastarųjų 14 metų vidurkis.
„Vakar važiavau į Rytinę Kretą, kuri visiškai išdžiūvusi. Tie gaisrai labai natūralūs. Patikėkite, jei pamatytumėte, kiek lapai išdžiūvę – paimi į ranką, sutrupini ir jie tiesiog byra kaip dulkės. Ten reikia tik žiežirbos“, – kalbėjo kelionių vadovas.
Tiesa, tokios ekstremalios sąlygos lietuvių noro keliauti nesumažina. Graikija vis dar išlieka viena populiariausių atostogų krypčių.
„Atsisakymo dėl gaisrų nėra. Tačiau yra kita pusė – mes išmokome valdyti krizinę situaciją tiek iš kelionių organizatorių pusės, tiek iš tų, kurie dirba tose salose ar žemyninėse dalyse, kai vyksta gaisras“, – tikino Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
Ten reikia tik žiežirbos.
„Žmonės dažniau renkasi keliauti ne į pačius miestus, pavyzdžiui, nesirenka pačių Atėnų vidurvasaryje, per pačius karščius, bet renkasi aplinkinius kurortus“, – pažymėjo kelionių agentūros „Įtaka“ atstovė Daiva Strumskienė.
Yra ir kita tendencija – dėl šylančio klimato vis daugiau turistų vietoj Pietų važiuoja į Šiaurės Europą.
„Pastaruosius tris metus tikrai matome išaugusį keliautojų norą aplankyti Norvegiją, pavyzdžiui, Švediją, Islandiją. Šiemet ir praėjusiais metais mes, kaip kelionių organizatoriai, taip pat turėjome rekordinius skaičius“, – informavo D. Strumskienė.
Esą tai į naudą galėtų išeiti ir Lietuvai.
„Vien galvoti, kad dėl klimato mūsų šalis taps populiari – tai tikrai taip nebus. Reikia labai didelį rinkodarinį darbą nuveikti, kad taptume viena iš šalių Šiaurėje, į kurias keliauja turistai“, – tvirtino Ž. Gavelienė.
Šiaurės Europoje turistai ieško aktyvaus poilsio, o tam reikia tinkamos infrastruktūros.
„Mums reikalingi maži viešbučiai, kurie būtų už miesto, kurie būtų tinkami 20 km keliaujantiems pėstute, kur galima pernakvoti ar pailsėti. Tai yra didžiulis rinkodaros ir infrastruktūros klausimas“, – teigė Ž. Gavelienė.
Pernai Europos Sąjungoje išdegė beveik pusė milijono hektarų ploto. Anot Europos aplinkos agentūros, per pastaruosius 40 metų dėl ekstremalių oro ir klimato sąlygų patirta ne mažiau kaip 560 mlrd. eurų žalos ir ekonominių nuostolių. Pernai nuostoliai siekė beveik 50 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aljanso atstovė: NATO vadovas Floridoje susitiko su D. Trumpu
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) Floridoje su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) kalbėjosi apie „pasaulinio saugumo klausimus, su kuriais susiduria aljansas“, šeštadienį pranešė atstov...
-
Pentagono vadovas: Rusijoje sutelkti Šiaurės Korėjos kareiviai „netrukus“ įsitrauks į karą Ukrainoje
Tūkstančiai Rusijoje sutelktų Šiaurės Korėjos kareivių „netrukus“ bus mesti į kovą su Ukraina, šeštadienį sakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas. ...
-
D. Trumpas Iždo sekretoriumi pasirinko rizikos draudimo fondų valdytoją S. Bessentą
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) į Jungtinių Valstijų Iždo sekretoriaus pareigas pasiūlė milijardieriaus Scotto Bessento (Skoto Besento) kandidatūrą. ...
-
Ukraina iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. dolerių
Ukraina, pasak ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. JAV dolerių. ...
-
V. Orbanas ragina rimtai vertinti Rusijos grasinimus
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino rimtai vertinti Rusijos grasinimus surengti daugiau atakų naujais ginklais. ...
-
Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock išsiskyrė su vyru10
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock išsiskyrė su vyru Danieliu Holefleischu. ...
-
Teisėjas D. Trumpo baudžiamojoje byloje neribotam laikui atidėjo nuosprendžio paskelbimą3
Teisėjas Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) baudžiamojoje byloje dėl pinigų už tylą penktadienį nurodė neribotam laikui atidėti nuosprendžio paskelbimą ...
-
Rusija: siekiant panaikinti darbuotojų trūkumą reikia imigrantų4
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį paskelbtame interviu sakė, jog Rusijai norint augti jai reikalingi imigrantai, nes vidaus darbo jėgos yra vis mažiau. ...
-
V. Zelenskis: po naujausio Rusijos smūgio Ukraina prašo naujų oro gynybos sistemų6
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paprašė Vakarų šalių partnerių suteikti naujų oro gynybos sistemų po to, kai Rusija šią savaitę paleido hipergarsinę balistinę raketą į Dniprą. ...
-
V. Putinas: Rusija rengiasi pradėti hipergarsinių raketų „Orešnik“ serijinę gamybą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė nurodęs pradėti hipergarsinių raketų „Orešnik“ serijinę gamybą po to, kai Maskva išbandė tokio tipo raketą, kuri buvo paleista į Ukrainos Dnipro miestą. ...