- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugėjant atvejų, kai nemokumo administratoriai esą savo lėšomis kompensuoja išlaidas valdydami bankrutuojančias įmones, kai kurie parlamentarai jų veikloje įtaria esant korupcijos apraiškų ir siūlo Vyriausybei greičiau spręsti sektoriaus problemas.
Finansų ministerijos atstovė žada, kad daug klausimų išspręs Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl nemokumo rinkos reguliavimo. Tuo metu nemokumo teisės ekspertė siūlo administratoriams atlygį mokėti iš Garantinio fondo bei ragina naikinti įmones-administratores.
„Šiemet gegužės 15 dienos duomenimis, iš 447 bankrotų procesų net 445-ių administratoriai negavo išlaidų apmokėjimo, o dviejuose jos buvo apmokėtos dalinai. 2023 metais šis rodiklis siekė 81 proc.“, – šią savaitę Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje teigė Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkas Giedrius Adomavičius.
„Tas paslaugas teikia savo lėšomis ir nei AVNT (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba – BNS), nei Finansų ministerija, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba neįžvelgia jokių bėdų, jokios korupcijos rizikos“, – pridūrė jis.
Komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis teigė, kad rūmų atstovo duomenys meta „milžinišką korupcijos rizikos šešėlį“.
„Iš kokių pajamų tai daroma (bankrotai administruojami – BNS). Iš šešėlinių, nešvarių pinigų ar paslaugų kažkokių?“ – klausė komisijos vadovas.
„Administratoriai visumoje neša iš namų“, – atsakė G. Adomavičius.
„Linkęs abejoti. Tiek iš namų išnešti? Labai daug tuose namuose reikia turėti“, – atšovė A. Stončaitis.
„Reikia kažką daryti (...) Reaguoti turime (...) Neperprantu asmeniškai niekaip šitos situacijos, kad 80 proc., kaip sakote, neša iš namų apmokėti procedūras. Ir čia nematoma problemos, nematoma korupcijos rizikos, neteisėtų sandorių... Mažiau negu keista“, – pridūrė A. Stončaitis.
G. Adomavičiaus teigimu, imdamiesi nemokumo bylų administratoriai sutinka prisiimantys riziką, jog negaus apmokėjimo už paslaugas.
Pasak jo, 2019 metais buvo vyko 1,58 tūkst. nemokumo bylų, iš kurių 846 atvejais (57 proc.) administratoriai negavo atlygio už darbą. 2020 metais tokių atvejų buvo 47 proc., 2021-aisiais – 44 proc., 2022-aisiais – 52 proc.
G. Adomavičiaus tvirtinimu, aukščiausio lygio yra C kategorijos administratoriai, kurie gali imtis bet kokių įmonių, o leidžiamas jų skaičius – iki 80. Tačiau, pasak jo, šiuo metu administratorių darbo krūviai rodo, kad 15 įmonių administruoja 840 bylų, 13 – 800, 11 – 611.
Valstybė yra taip sureguliavusi administratorių darbą, kad pareigos ir atsakomybė neatitinka apmokėjimo.
„Kas tai lemia? Korupciniai dalykai, neteisėti susitarimai?“ – vėl retoriškai klausė A. Stončaitis.
Jis siūlė komisijai kreiptis STT, kad įvertintų sektoriaus veiklą.
Siūlo griežtinti sektoriaus reguliavimą
Nemokumo administratorių rūmų vadovas Darius Jasaitis sako, kad reikia tobulinti šios rinkos reguliavimą.
„Valstybė yra taip sureguliavusi administratorių darbą, kad pareigos ir atsakomybė neatitinka apmokėjimo“, – sakė jis.
Bankrotų administratorė ir nemokumo teisės ekspertė Vilija Mogenytė pripažino, kad neturėdami pašalinių verslų nemokumo administratoriai negalėtų veikti.
„Turiu 7–8 įmones, pusėje nėra jokių lėšų“, – teigė ji.
V. Mogenytė įsitikinusi, kad bankrotų administratoriai atlyginimus už darbą galėtų gauti iš Garantinio fondo, į kurį 2023 metais darbdaviai yra sumokėję 39 mln. eurų, o išmokos darbuotojams siekė 17 mln. eurų. Fondo likutis praėjusių metų pabaigoje buvo beveik 152 mln. eurų.
Ji taip pat siūlo pasekti vokiečių pėdomis ir atsisakyti įmonių-administratorių, užtektų šias paslaugas teikiančių asmenų.
V. Mogenytė įsitikinusi, kad tada išsispręstų daugybė korupcinio pobūdžio problemų – išskaidrėtų atranka, paaiškėtų, kiek realiai yra nemokumo administratorių, o priežiūros institucijai reikėtų stebėti perpus mažiau administratorių, nebeaktualios būtų „manipuliacinės schemos“.
„Žiūrint iš valstybinių pozicijų, iš tinkamo administravimo, atsakomybės, atskaitomybės pozicijų, nerandu nė vieno argumento, kodėl turėtų būti įmonės“, – kalbėjo ji.
Tuo metu finansų viceministrė Rūta Bilkštytė mano, kad daug problemų išspręstų 2025 metais ketinama priimti ES direktyva dėl nemokumo sektoriaus reguliavimo.
Iki to ji siūlo greitai įgyvendinamas priemones – gerinti sektoriaus reguliatoriaus AVNT veiklą, griežtinti nemokumo administratorių priežiūrą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: gamtinių dujų kaina mažėjo ketvirtą savaitę iš eilės
Europos gamtinių dujų saugyklos, artėjant šildymo sezonui, užpildytos beveik 94,2 proc., o dujų kainų mažėjimas tęsiasi jau keturias savaites iš eilės – nuo rugsėjo pradžios, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Pramonininkai Seimą ragina dvejus metus stabdyti bet kokius mokesčių pakeitimus
Socialdemokratams žadant, jog pergalės rudens Seimo rinkimuose atveju mokesčių reformą įgyvendintų per metus, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) politikams siūlo iki 2026 metų stabdyti bet kokius mokestinius pakeitimus, tai aiškindama p...
-
I. Ruginienė apie PSD įmokų didinimą naujojo Seimo kadencijoje: to galima išvengti
Į šalies parlamentą su Lietuvos socialdemokratų partija kandidatuojanti Inga Ruginienė sako, kad Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo naujojo Seimo kadencijoje galima išvengti. ...
-
Kaimo turizmo sodybų naminukės siūloma neapmokestinti akcizu2
Ūkininkus, turinčius kaimo turizmo sodybas ir gaminančius tradicinius stipriuosius gėrimus, siūloma atleisti nuo alkoholio akcizo. Jiems taip pat nereikėtų steigti akcizinių sandėlių. ...
-
Tyrimas: lietuviai tikisi iš ES mažesnių energijos kainų
Lietuvos gyventojai tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų geriau koordinuoti energetikos klausimus – tokį atsakymą naujausioje „Eurobarometro“ apklausoje pateikė 71 proc. apklaustų šalies žmonių (ES vidurkis – 77 proc....
-
M. Skuodis: nauji duomenų centrai valstybei kasmet galėtų sutaupyti 40 mln. eurų2
Vilniuje pirmadienį atidarius du naujus daugiau nei 20 mln. eurų vertės valstybės duomenų centrus, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad jie valstybei galėtų sutaupyti iki 40 mln. eurų per metus, jei į juos būtų perkelti visi valstybėje sa...
-
Ministrai: nuo antradienio gyventojai ir verslas galės paprasčiau aukoti gynybai4
Spalio 1-ąją įsigaliojant naujam Gynybos fondo įstatymui, šalies gyventojai, įmonės ir organizacijos galės remti krašto apsaugą atlikdami pavedimus internetu ar įsigydami gynybos obligacijų, sako krašto apsaugos ministras Lauryna...
-
Seime – diskusija apie elektros iš atsinaujinančių išteklių prieinamumą bendruomenėms2
Parlamentarai su specialistais pirmadienį aiškinsis elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms reguliavimo trūkumus, taip pat įvertins galimus pokyčius. ...
-
Vilniuje atidaromi du nauji valstybės duomenų centrai
Vilniuje pirmadienį atidaromi du nauji valstybės duomenų centrai, į kuriuos būsimas jų operatorius Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) investavo daugiau nei 20 mln. eurų. ...
-
Taivano atstovybė: kas pervadintų, o kas to daryti neskubėtų?1
„Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė sako, kad Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimą reikėtų keisti, pervadinant ją į Taipėjaus, tuo metu socialdemokratų bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ats...