- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors dauguma lietuvių būsto ir turto draudimą laiko būtinu, 6 iš 10 šiuo draudimu neapsidraudusių lietuvių gerai nežino, nuo ko toks draudimas apsaugo, rodo socialinių ir rinkos tyrimų kompanijos „Macroscope“ atliktas tyrimas.
Draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ užsakyto lietuvių požiūrio į būsto draudimą tyrimo rezultatai atskleidė, kad neapsidraudusiems trūksta žinių ne tik apie draudimo suteikiamą apsaugą bei sąlygas, bet ir apie kainas.
Tyrimas patvirtino hipotezę, jog su būsto ir turto draudimu nesusidūrę žmonės laiko jį prabanga.
Draudimo kainą sąlyginai brangia laiko daugiau nei pusė neapsidraudusiųjų, o normalia – tik 20 proc. Tuo tarpu žmonės, apsidraudę būstus, kainas apibūdina jau visai kitaip – daugiau kaip pusė šios grupės apklaustųjų draudimo kainą vertina kaip normalią.
“Kardinalūs apsidraudusių ir neapsidraudusių nuomonių skirtumai rodo, kad sprendimas nesidrausti priimamas neracionaliai – nežinant, nuo ko draudimas saugo, itin subjektyviai vertinant draudimo kainą. Akivaizdu, kad Lietuvos draudimo kompanijos per daug koncentruojasi į savo vardo viešinimą, o pamiršta tiesiog apšviesti gyventojus apie draudimo sąlygas”, – tyrimo rezultatus komentuoja kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.
Būsto ir turto draudimą būtinu laiko didžioji dalis juo apsidraudusių žmonių. Taip šį draudimą vertina ir nemaža neapdraudusių savo būsto apklaustųjų dalis – tik 10 proc. jų mano, kad būsto draudimas nėra būtinas.
69 proc. neapsidraudusiųjų teigė svarstę draustis, tačiau iki šiol nepadarė to, dėl įvairiausių priežaščių: 30 proc. jų nurodė neturintys tam pinigų, kiti vis dar abejojo ar buvo nusprendę, esą tai nereikalinga, o likusi neapsidraudusiųjų dalis vis neranda tam laiko arba ruošiasi draustis artimiausiu metu.
„Kaip ir tikėjomės, tyrimas patvirtino, kad būsto draudimas brangus atrodo tik tiems, kas su juo nesusidūrė, nes apsidraudę žmonės kainas vertina kur kas objektyviau.
Pavyzdžiui, standartiniu draudimu apdrausti 2005 metų statybos name sostinės miegamajame rajone esantį 60 kv. m. butą kartu su namų turtu ir civiline atsakomybe kainuotų tik šiek tiek daugiau nei 200 Lt per metus.
Palyginus su tuo, kokius nuostolius galima patirti per gaisrą, vagystę ar paprasčiausiai apliejus kaimynus, tai tikrai nėra didelė suma. Tuo labiau, atsižvelgus į tai, kaip stipriai gali paveikti toks finansinis smūgis šiuo sunkiu laikotarpiu”, – pasakoja „Seesam Lietuva“ direktorius Marius Daugintis.
Duomenys surinkti 2010 m. pavasarį CAWI metodu. Tyrimą bendrovės „Seesam Lietuva“ užsakymu atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“. Tyrime dalyvavo 510 Lietuvos apskričių centrų gyventojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su Europa
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Nausėda su LB vadovu Šimkumi aptars gynybos finansavimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...