- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų pradžioje įvykę keli dideli gaisrai daugiabučiuose Vilniuje ir Panevėžyje paskatino gyventojus drausti būstus, teigia draudikai.
Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio duomenimis, skirtingos draudimo įmonės skaičiuoja, kad po pastarųjų įvykių draudimo sutarčių padaugėjo keliais kartais.
„Keliais kartais mažiausiai pas juos padaugėjo klientų, kurie kreipiasi dėl turto draudimo sutarčių sudarymo“, – BNS sakė A. Romanovskis.
„Tendencija yra tokia, kad dažnas atvejis, kai po rezonansinių įvykių žmonės arba kreipiasi dėl sutarčių pasirašymo, arba, tai labai svarbu, ypatingai šiuo atveju, jie kreipiasi ir tikrinasi savo draudimo sumas, arba jas tikslinasi, pasididina“, – pridūrė jis.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, naujai sudarytų būsto draudimo sutarčių skaičius išaugo 34 proc., o bendra naujų būsto draudimo įmokų suma padidėjo 54 procentais.
Draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius nurodė, kad per sausio mėnesį sudaryta daugiau nei dvigubai daugiau naujų būsto draudimo sutarčių nei tuo pačiu laiku pernai.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Privačių klientų departamento vadovo Raimondo Geleževičiaus, aktyviausi sudarant naujas būsto draudimo sutartis – didmiesčių gyventojai: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio. Vertinant sutarčių skaičiaus augimą, išsiskyrė Marijampolės, Kėdainių, Utenos, Rokiškio gyventojai. Be to, keturis kartus išaugo elektroniniu būdu sudaromų būsto draudimo sutarčių skaičius.
„Šių metų sausį įvykusios rezonansinės nelaimės, kurių metu, deja, žuvo žmonės ir buvo prarastas bei sugadintas gyventojų turtas, parodė, kad nelaimės gali nutikti bet kur ir bet kada. Šiuo metu jaučiame išaugusį gyventojų susidomėjimą būsto ir namų turto draudimo paslaugomis. Visgi, mūsų duomenimis, šiuo metu būsto draudimu visoje šalyje yra pasirūpinę tik apie 40 proc. gyventojų“, − BNS sakė R. Geleževičius.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasdien fiksuojama apie 100 žalų, susijusių su gyventojų būsto ir turto draudimu. Joms kompensuoti išmokama bendra suma per vieną dieną siekia apie 83 tūkst. eurų.
„Kalbant apie konkrečias sumas, namų kilnojamas turtas dažniausiai draudžiamas suma, kuri gali siekti iki 100 tūkst. eurų. Jei, pavyzdžiui, pastatas įrengtas prabangiai, šią sumą galima pasididinti. Verta įsidėmėti, jog tam tikroms turto rūšims dažniausiai yra numatomi išmokos limitai. Tuo metu civilinės atsakomybės draudimo sumos įprastai svyruoja nuo 6 iki 60 tūkst. eurų“, – BNS sakė R. Geleževičius.
Vasario pradžioje Panevėžyje naktį užsidegė medinis daugiabutis namas. Sausio priešpaskutinę savaitę Panevėžyje sprogus dujų balionui evakuoti septynių butų gyventojai.
Sausio pradžioje nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras penkių aukštų gyvenamajame name Viršuliškėse, Vilniuje. Žuvo du žmonės. Viena iš galimų sprogimą sukėlusių versijų – dujų nuotėkis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...