Lapkričio 6-ąją Lietuvoje jau tampa tradicija minėti Pyragų dieną, tačiau kasmet daugelis susiduria su ta pačia dilema – kokį naują receptą išbandyti? Juolab, kad pyragų ragautojų skonis keičiasi – ieškoma mažiau kaloringų ar veganiškų pyragų alternatyvų.
Trečiąjį spalio šeštadienį visame pasaulyje įprasta minėti Saldžiausią dieną. Šią šventę kone prieš šimtmetį pasiūlė amerikiečių rašytojas Murėjus N. Rothbardas, tądien ragindamas savo artimiesiems parodyti ypatingą dėmesį teikiant saldžias valgomas dovanėles.
Jaukius namus sunku įsivaizduoti be ką tik iš orkaitės ištraukto pyrago. Nesvarbu, saldus ar sotus – jo nekantraudama laukia visa šeima. Originalių kepinių meistrės Alos Volkovos virtuvėje pyragais kvepia ne tik savaitgaliais.
Rūta Šimkienė nei norėjo, nei planavo būti keramike, bet ja tapusi nė karto nenusivylė: su įkvėpimu kuria indus, veda edukacines veiklas, o laisvalaikiu molį pakeičia pyragų tešla. "Maisto gaminimas – dar viena mano aistra: juk tai – taip pat kūryba", – sako jauna menininkė.
Apdovanojo ši vasara uogomis: tik spėk šaldyti, virti uogienes ir kitas žiemos atsargas ruošti. Tačiau savaitgalį – šiukštu tokių darbų. Nebent keptumėte pyragą su šviežiomis uogomis! Ramus bendravimas mėgaujantis naujo skonio gardėsiu – ar gali būti tobulesnis šeimos savaitgalis?
Kalendoriui pradėjus skaičiuoti žiemos sezono dienas, o šaltukui spaudžiant bei kelius ledu dengiant vis dažniau, ilgais žiemos vakarais sušildyti gali karštas pyrago gabalėlis ir gardaus jo aromato šiluma. O ir artėjant šv. Kalėdoms daugėja įvairių vakaronių su draugais, artimaisiais, kolegomis ar „žiburėlių“ vaikų mokymo įstaigose.
Velykos tiesiog neįsivaizduojamos be margučių, stipriausio kiaušinio paieškų ir ridenimo varžybų. Vis dėlto nuo senų laikų šiai šventei būdavo ruošiamasi ir kepant Velykų pyragus. Siūlome atsigręžti į lietuviškas tradicijas ir šioms Velykoms išsikepti saldžią pynutę bei Velykų boba vadinamą pyragą.