2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB).
Rekordinė infliacija privertė Europos Centrinį banką (ECB) padaryti tai, ko jis nedarė paskutinius vienuolika metų, – padidinti palūkanų normą. ECB taip pat sumažino visos ekonomikos augimo prognozę ir žada, kad tai ne paskutinis palūkanų normų kėlimas, praneša LNK.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė, kad liepos 21 dieną suplanuotame posėdyje pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidins bazines palūkanų normas.
Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad šią savaitę šešių mėnesių tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR pirmą kartą nuo 2015 metų perkopė nulio procentų ribą, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) dėl aukštos infliacijos užduoda toną, kad palūkanos turi būti aukštesnės. Pasak jo, komerciniai bankai tai suprasdami pradeda vienas kitam skolinti pinigus gerokai brangiau negu anksčiau.
Karas Ukrainoje paklausą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje kol kas paveikė minimaliai, tačiau didžiausias poveikis bus juntamas dėl būsto pasiūlos iššūkių, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, dabartinės nekilnojamo turto kainos pastebimai viršija realią jų vertę.
JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį pranešė ketvirčiu procentinio punkto padidinusi bazinę palūkanų normą, siekdama suvaldyti augančią infliaciją.
Rusijos centrinis bankas pirmadienį paskelbė didinantis bazinę palūkanų normą iki 20 procentų nuo 9,5 procento, Vakarams smogus šaliai sankcijomis dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti istorinėse žemumose esančių palūkanų normų, įvykus paskutiniam susitikimui šiais metais, kuriais dominavo pastangos įveikti pandemijos sukeltą ekonominį nuosmukį.
JAV federalinis atsargų bankas (FED), sumažinęs bazinę palūkanų normą iki 2-2,25 proc., nuvylė rinkas, tačiau nusivylimo rinkos gali tikėtis ir iš Europos centrinio banko (ECB), mano „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Lietuvos banko paskelbti duomenys rodo, kad lietuviai šiais metais skolinosi rečiau, nors vis didesnėms sumoms, taip pat daugėja kreditus teikiančių skirtingo tipo įstaigų. Tačiau tikrąją paskolos kainą, t. y. kiek sumokės už pasiimtą kreditą, vartotojams sužinoti yra ne taip paprasta.