- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rekordinė infliacija privertė Europos Centrinį banką (ECB) padaryti tai, ko jis nedarė paskutinius vienuolika metų, – padidinti palūkanų normą. ECB taip pat sumažino visos ekonomikos augimo prognozę ir žada, kad tai ne paskutinis palūkanų normų kėlimas, praneša LNK.
Turintiems paskolų reikėtų atidžiau planuoti biudžetą.
„Žinoti reikia paprastą dalyką – išlaidos, susijusios su palūkanų mokėjimu, ateityje augs ne tik šiemet, bet ir ateinančiais metais. Planuojant savo šeimos biudžetą, reikia į tai atsižvelgti“, – aiškino buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.
Bazinė palūkanų norma vis dar išliko neigiama.
„Ji išliko neigiama, tačiau ECB labai aiškiai signalizavo, kad tiek liepą, tiek rugsėjį bazinė palūkanų norma kils mažiausiai po 0,25 proc. punkto. Jeigu dėl liepos yra pakankamai aišku, tai dėl rugsėjo yra duotas dviprasmiškas signalas – jeigu reikės, tai gali kilti ir daugiau. ECB užduotis – palaikyti vidutinio laikotarpio infliaciją maždaug 2 proc. lygyje, tad jie turi imtis visų priemonių, kad tai pasiektų. Dabartinės infliacijos prognozės rodo, kad net ir po trijų metų ta infliacija bus aukščiau nei 2 proc. Dėl to ECB privalo imtis reikiamų žingsnių, kad ta situacija pasikeistų“, – tvirtino V. Šapoka.
Mokantiems paskolą ji pakils.
„Akivaizdu, kad ji (paskola – red. past.), tikėtina, bus didesnė, jeigu neatsitiks kažkokių nenumatytų įvykių. Net ir dabar, po septynerių metų pertraukos, šešių mėnesių EURIBOR tapo teigiamas. Praktiškai užprogramuota, kad tarpbankinė palūkanų EURIBOR, su kuria dažniausiai susietos paskolos, augs ir toliau“, – sakė buvęs finansų ministras.
Ekonomika susiduria su stagfliacijos grėsme, todėl ECB turi elgtis itin atsargiai, kad nebūtų apkaltintas stagfliacijos sukėlimu.
„Dabartinė situacija delikati tuo, kad infliacija euro zonoje yra rekordiškai aukšta, tačiau pats ekonomikos augimas yra labai trapus, yra stagfliacijos grėsmė kuomet ekonomika neauga, o infliacija yra aukšta. Dėl to ECB turi būti tikrai labai atsargus tam, kad nebūtų po to apkaltintas, jog su ypatingai agresyviais veiksmais pats tą stagfliaciją ir sukėlė. Dėl to matome, kad ECB siekia atitikti rinkos lūkesčius, kurie dėl infliacijos augimo iki metų pabaigos ir yra maždaug 1 proc. padidinimas“, – teigė V. Šapoka.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Į klausimą, kiek turintiems paskolą ji pabrangs, V. Šapoka tiksliai atsakyti negalėjo.
„Tai labai priklauso nuo individualios situacijos. Tie žmonės, kurie yra pasiėmę paskolą „ant ribos“, turint omeny, kad nenusimato infliacijos mažėjimas, ypač Lietuvoje, kur infliacija šiuo metu – aukščiausia visoje Europos Sąjungoje, reikės pasiskaičiuoti ir pasiplanuoti į priekį“, – sakė V. Šapoka.
Mes pinigų politiką importuojame ir ilgą laiką galėjome džiaugtis labai mažomis palūkanomis, tačiau tai negali tęstis amžinai.
Anot buvusio ministro, Lietuva, padėdama žmonėms ir verslams, daro meškos paslaugą, nes taip ir toliau didinama infliacija.
„Lengva komentuoti, kai nesi pats ministras. Manau, būtų galima taikliau naudoti priemones, kadangi nuo Vyriausybės išlaidų irgi priklauso infliacijos lygis. Galbūt horizontalių priemonių reikėtų taikyti mažiau, nes norėdami padėti žmonėms ir verslams, akivaizdu, kad darome tam tikrą meškos paslaugą. Tokiu būdu mes tą infliaciją kartu ir pučiame. Lietuvos situacija unikali tuo, kad mes pinigų politiką importuojame ir ilgą laiką galėjome džiaugtis labai mažomis palūkanomis, tačiau tuo pat metu mes matome, kad tai negali tęstis amžinai. ECB, didindamas bazinę palūkanų normą, mus grąžina į tą realų pasaulį, kur pasiskolinus pinigus juos ne tik reikia grąžinti, bet ir sumokėti pinigų kainą“, – aiškino V. Šapoka.
Pašnekovas vengė susiklosčiusią situaciją vadinti krize, tačiau pažymi, kad toks scenarijus galimas, jeigu tolimesni žingsniai nebus pamatuoti ir atsiras papildomų veiksnių.
„Šiuo metu nevartočiau žodžio „krizė“ kalbant apie ekonomiką. Mes turime pasaulinę krizę – karą su Rusija. Ta problema yra žymiai didesnė, negu sunkumai ekonomikoje. Situacija yra trapi, kadangi neapibrėžtumas yra didžiulis tiek dėl energijos kainų, tiek galimos krizės maisto rinkoje. Visa tai yra susiję su labai neapibrėžta geopolitine situacija, kuri yra trapi. Dėl to tai reikalauja labai pamatuotų žingsnių. Situacija gali virsti į krizę, jeigu atsiras papildomų šokų“, – teigė V. Šapoka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitete – pasiruošimas galimam galvijų ligų protrūkiui
Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį aiškinsis, kaip Lietuvoje pasirengta galvijų ligų protrūkiams ir galimų užkratų pasekmių likvidavimui. ...
-
Vilniaus miesto taryboje – šių metų biudžetas
Vilniaus miesto taryba trečiadienį ketina patvirtinti 2025 metų miesto biudžetą. ...
-
Vyriausybėje – leidimas refinansuoti valstybės remiamas būsto paskolas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo gyventojams suteikti galimybę refinansuoti valstybės iš dalies remiamas būsto paskolas. Tokiu atveju valstybės subsidijos nereikėtų grąžinti. ...
-
Vyriausybė spręs, ar laikinai sustabdyti antrąjį jūros vėjo parko konkursą
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar laikinai sustabdyti jau paskelbtą antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas. ...
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...