- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė, kad liepos 21 dieną suplanuotame posėdyje pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidins bazines palūkanų normas.
Euro zoną spaudžiant rekordiškai aukštai infliacijai, palūkanų normos, numatoma, kils 25 baziniais punktais.
Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjo mėnesio posėdyje, o tikslus tokio žingsnio dydis priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.
Taip pat ECB pranešė skaičiuojantis, kad 2022 metais infliacija padidės iki 6,8 proc., 2023 metais – sumažės iki 3,5 proc., o galiausiai 2024-aisiais – susitrauks iki 2,1 procento.
„Šios prognozės rodo, kad infliacija kurį laiką išliks nepageidautinai aukšta“, – sakoma pranešime.
Ankstesnėse kovo mėnesį skelbtose prognozėse buvo skaičiuojama, kad vartotojų kainos 2022 metais augs 5,1 proc., 2023 metais – 2,1 proc., o 2024 metais – 1,9 procento.
Taip pat ECB paskelbė, kad liepos pradžioje nutrauks turto pirkimo programą, užbaigdamas itin laisvos pinigų politikos epochą, kad galėtų kovoti su rekordine infliacija.
Vadinamoji turto pirkimo programa, arba APP, yra paskutinė iš skolos pirkimo priemonių, kurių bendra vertė siekė apie 5 trln. eurų (5,4 trln. JAV dolerių) ir kurias ECB taikė nuo 2014 metų.
Bankas sustabdys programą „nuo 2022 metų liepos 1 dienos“.
ECB sumažino euro zonos augimo perspektyvas iki 2,8 proc. 2022 metais ir iki 2,1 procento 2023-aisiais, atsižvelgdamas į Rusijos invazijos invazijos į Ukrainą padarinius pasaulio ekonomikai.
Karas „trikdo prekybą, sukelia medžiagų trūkumą ir prisideda prie didelių energijos ir žaliavų kainų“, sakoma pareiškime, kuriame pridurdama, kad „šie veiksniai ir toliau slėgs pasitikėjimą ekonomika ir stabdys jos augimą, ypač artimiausiu metu.“
Kovą bankas tikėjosi, kad šiemet augimas sieks 3,7 proc., o 2023 metais – 2,8 proc., o 2024-aisiais – 1,6 procento.
E. Petrulis: bijoma paleisti infliacijos kontrolę
SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis sako, kad buvo galima tikėtis netgi griežtesnio sprendimo.
„Mūsų prognozė buvo, kad liepos mėnesį gali indikuoti net ne 25, o 50 bazinių punktų padidinimą. Tai čia, galima sakyti, ECB buvo truputį švelnesnis, negu mes galvojome“, – Eltai teigė E. Petrulis.
Pagal naująsias ekspertų prognozes, 2022 m. metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad ji sumažės iki atitinkamai 3,5 ir 2,1 proc. SEB analitikas atkreipia dėmesį, kad ilguoju laikotarpiu infliacijos prognozė jau viršija paties ECB nubrėžtą siektiną kainų augimo lygį.
„Jeigu patys ECB prognozuoja, kad visą prognozių laikotarpį infliacija bus virš jų pačių 2 proc. tikslo, tai reiškia, jie mato, jog šitas infliacijos pakilimas yra ilgalaikis. Tai reiškia, kad palūkanų norma bus didinama ne tik artimiausius porą posėdžių“, – aiškino jis.
Todėl, pasak eksperto, nors sprendimą galima vadinti subalansuotu, iš ECB Valdančiosios tarybos buvo galima laukti ir griežtesnio tono, kadangi remiantis ateities sandoriais, rinkos dalyviai iki metų pabaigos tikisi, kad palūkanų normos po 25 bazinius punktus bus didinimas net penkis kartus.
E. Petrulis / SEB nuotr.
„Akivaizdu, kad ECB bijo paleisti infliacijos kontrolę, rinkos lūkesčius, kad jie netaptų nevaldomi, nes tada kainų augimą suvaldyti bus dar sunkiau. Dėl to griežtina retoriką, patys turbūt jausdami, kad netgi šiek tiek vėluoja“, – tvirtino E. Petrulis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.2
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?30
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...