Kremlius penktadienį pareiškė, kad „nėra optimistiškai nusiteikęs“ dėl kokių nors pokyčių sudėtinguose Britanijos ir Rusijos santykiuose po leiboristų pergalės visuotiniuose rinkimuose Jungtinėje Karalystėje.
Lietuvoje kai kuriose bibliotekose ir knygynuose vis dar prienamos rusų verslininko Vladimiro Megrė knygos, skelbiančios mitines vedrusų rases, Sibiro taigoje gyvenančios magiškų galių turinčios atsiskyrėlės Anastasijos gyvenimo būdą ir filosofiją.
Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad Kyjivo vadovaujamo tarptautinio viršūnių susitikimo dėl taikos Ukrainoje, į kurį Rusija nebuvo pakviesta, rezultatas lygus „nuliui“.
Kremlius sekmadienį pareiškė, kad Kyjivas turėtų apmąstyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimą Ukrainai išvesti savo karius iš šalies rytų ir pietų, kad būtų pradėtos taikos derybos, ukrainiečių karinei padėčiai prastėjant.
Čekijos ministras pirmininkas pirmadienį pareiškė, kad dėl neseniai Prahoje įvykdyto nesėkmingo miesto autobusų padegimo greičiausiai kalta Maskva. Jis pabrėžė, kad sužlugdytas sąmokslas buvo hibridinio karo, kurį Rusija vykdo prieš Čekiją, dalis. Tačiau ką valdžios institucijos gali padaryti, kovodamos su tokio pobūdžio žemo lygio terorizmu? Apie tai LNK žurnalistas pasikalbėjo su Žygimantu Pavilioniu, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku.
Kremlius pirmadienį pareiškė atidžiai stebintis kraštutinių dešiniųjų partijų laimėjimus Europos Parlamento rinkimuose, paskatinusius Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) sušaukti pirmalaikius rinkimus.
Latvijoje veikiantis fondas „Pravfond“, kurį prižiūri Rusijos užsienio reikalų ministerija, finansavo prokremliškų aktyvistų gynybą teismuose bei pastangas gerinti europarlamentarės Tatjanos Ždanokos iš Latvijos rusų sąjungos įvaizdį, žiniasklaidai pranešus apie jos ryšius su Rusijos žvalgyba, pranešė tiriamosios žurnalistikos grupė „Re:Baltica“.