Vakarų šalys ir kiti Ukrainos sąjungininkai stiprina ekonomines sankcijas ukrainiečius užpuolusiam Kremliaus režimui, bet Rusijoje tebedirba tūkstančiai Vakarų kompanijų.
„Saviškių nepaliekame!“ – šūkis, kuriuo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžioje savo armijos kovinę dvasią kursčiusiam Kremliui svarbus tik tuomet, kai kalbama apie jo pavedimu sunkius nusikaltimus darančius asmenis.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pasveikino rusų, kurie, jo teigimu, „dirbo Tėvynei“, išlaisvinimą per didžiausią JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais nuo Šaltojo karo laikų.
Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, mėgino susideginti žmogus. Tai penktadienį pranešė „Telegram“ kanalai „Mash“ ir „Baza“, taip pat leidinys „Moskovskij komsomolec“.
JAV paskelbus apie planus dislokuoti Vokietijoje ilgojo nuotolio raketas, Kremlius įspėjo, kad Europos sostinės tada galėtų tapti rusų raketų taikiniais.
Karinis pažeminimas prie Vyslos (1920 m. rugpjūtis) ir artimos bičiulės Elisabeth-Ines Stephane d’Herbenville (1874–1920) mirtis (tų pačių metų rugsėjo 24 d.) ligotam Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) kūnui ir protui turėjo suduoti itin stiprų smūgį, tačiau viešumoje šiek tiek paliūdėjęs dėl buvusios meilužės susitikimo su Kūrėju, naujasis Rusijos valdovas stengėsi optimistiškai žvelgti į ateitį.
Turbūt mažai ką nustebino, kai Kremlius ir vėl išsigynė atsakomybės dėl raketos smūgio, šįkart į vaikų onkologijos ligoninę Kijeve. Dar mažiau netikėtas pasirodė V. Putino ruporo pareiškimas, esą „tai – pačių ukrainiečių krauju paremta viešųjų ryšių akcija“.
Pasirodžius informacijai, kad Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė „hospitalizuoti dar vieną politinį kalinį“ Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizito proga.