Mįslinga metaforos prigimtis, bet jautresnis skaitytojas kartu su autoriumi neturėtų nustebti, kai būtent ši raiškos forma pasitelkiama itin sudėtingiems ir jautriems praeities nutikimams priminti. Kitaip nebegalima. Neiškalbėta skriauda ir moraliniai kompromisai, kurie nori nenori bus įtraukti į sovietų okupacijos išgyvenimo ir prisitaikymo kainą, mūsų, lietuvių, pernelyg ilgai buvo palikti akivaizdžių niekšybių, rusų kolaborantų ir jų palikuonių karjerų, turto ir besipuikuojančio pranašumo šešėliuose. Lygiai taip kasdienybės prislėgtume neretai pasimiršta didingi lietuvių prisikėlimo ir išsivadavimo metai, paliekant mažuosius pasakojimus kažkur toli nuo televizijų transliuojamų valstybinių iškilmių.
