1991 m. sausio 13-ąją minios plūdo ginti laisvę. Šiandien civilių valia ir gebėjimas pasipriešinti agresoriui svarbūs kaip ir kariuomenės pasirengimas. Ar įvyko proveržis rengiantis dienai X?
Lietuvos moksleiviams rengiamos civilinės saugos pamokos, ką reikėtų daryti dieną X. Pamokose ne tik teorija, bet ir praktiniai užsiėmimai, moksleiviai su virtualiosios realybės akiniais galės patirti ekstremalias situacijas. Anot šio projekto vadovės, būtent per praktiką vaikai greičiau supranta ir pritaiko žinias.
Besitęsiantis karas Ukrainoje didžiąją dalį tautiečių priverčia pagalvoti, ką reiktų daryti, kaip reiktų padėti sau, aplinkiniams ir Tėvynei atėjus dienai X.
Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų turi pasiruošęs atsargų ekstremalioms situacijoms, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, kurios rezultatus pirmadienį skelbia LRT naujienų portalas.
Lietuvoje apmokyti pirmieji medikai, kaip teikti pagalbą ekstremaliose situacijose. Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), iki 2025 metų vidurio planuojama apmokyti tūkstantį asmenų, o iš viso iki 2026 metų – 6 tūkst. medikų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų.
Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pristačius sostinės gynybos planą, kitų didžiųjų miestų atstovai tikina jau kurį laiką besiruošiantys galimoms grėsmėms. Siekiant stiprinti gynybą, Kauno miesto savivaldybė pastaruoju metu didžiausią dėmesį skiria papildomų priedangų įrengimui. Tuo metu uostamiestis parengė ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Nors savivaldybėse yra sudaryti ir mobilizacijos planai, visgi, pastarieji yra įslaptinti ir neskelbiami viešai.
Susidūrus su karo grėsme, pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos vienam mėnesiui, nors siekiama, kad jų pakaktų trims. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), geriausia situacija didmiesčiuose. Ko trūksta labiausiai ir iš kokių lėšų bus ruošiamasi, LNK pasakojo NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį paragino šalies gydymo įstaigas pasitempti ruošiantis karui ar ekstremalioms situacijoms.
Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje turi rūsius, tinkamus priedangoms, tačiau maždaug du trečdaliai vis tiek nežinotų, kaip elgtis grėsmės atveju. Kas antras senjoras nežino ir kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą nelaimėms.